Šis klausimas vis dažniau kyla ne teorijoje, o realiose, jautriose situacijose. Ir dažnai – tada, kai darbuotojas staiga pamato skaičius.
Darbo užmokesčio skaidrumo direktyva (ES) 2023/970 nesukuria automatinės teisės į atlyginimo didinimą, bet ji suteikia darbuotojui teisinį pagrindą klausti ir reikalauti paaiškinimo.
Pažiūrėkime, kaip tai atrodo praktikoje.
🔍 Ką realiai reiškia teisė į informaciją?
Teisė į informaciją nėra abstrakti. Ji tampa labai konkreti tokiose situacijose kaip:
🔹 Grįžimas po vaiko priežiūros atostogų
Darbuotoja (ar darbuotojas) grįžta po 1–2 metų vaiko priežiūros atostogų ir sužino, kad:
• tuo metu buvo priimtas naujas darbuotojas,
• jis atlieka tą patį ar lygiavertį darbą,
• bet gauna didesnį atlyginimą.
👉 Klausimas darbdaviui:
ar atlyginimų skirtumas pagrįstas objektyviais kriterijais, ar jis atsirado tiesiog „rinkos sąlygų“ ar patogumo pagrindu?
🔹 Ilgametis darbuotojas ir „brangesnis naujokas“
Darbuotojas dirba įmonėje 5–7 metus, turi patirtį, perėmė atsakomybes, tačiau:
• naujai priimtas darbuotojas iš karto gauna didesnį atlygį;
• pareigybės – faktiškai tokios pačios.
👉 Direktyvos kontekste tai jau ne emocinis nepasitenkinimas, o klausimas:
ar atlygio sistema nėra netiesiogiai diskriminuojanti?
🔹 Priedai vieniems – tyliai, kitiems – niekada
Vienam darbuotojui reguliariai skiriami:
• priedai,
• premijos,
• papildomi mokėjimai „už rezultatus“.
📍DARBO DIENOS TRUMPINIMAS PRIEŠ ŠVENTES: MITAI IR TEISINĖ REALYBĖ
Artėjant Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, kasmet pasikartoja tas pats klausimas:
jeigu šventinė diena – pirmadienį, ar penktadienis prieš ją turi būti sutrumpintas viena valanda?
Atsakymas trumpas, bet teisiškai svarbus: ne, nebūtinai.
1️⃣ KĄ NUMATO DARBO KODEKSAS?
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 6 dalį:
„Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.“
Esminis akcentas – „švenčių dienų išvakarėse“.
Tai reiškia:
• trumpinama tik ta darbo diena, kuri kalendoriškai eina prieš šventinę dieną;
• trumpinama viena valanda;
• atlyginimas dėl to negali būti mažinamas.
2️⃣ KAS YRA ŠVENTĖS IŠVAKARĖ?
Jeigu šventinė diena yra:
📅 Pirmadienį (pvz., Vasario 16 d.)
Tuomet jos išvakarė yra sekmadienis.
Ir čia atsiranda esminė teisinė detalė:
• jeigu sekmadienis pagal darbo grafiką yra poilsio diena, darbo dienos trumpinimo pareiga neatsiranda.
📌 Penktadienis nėra laikomas šventės išvakarėmis, nes po jo eina:
• šeštadienis (poilsio diena),
• sekmadienis (poilsio diena),
• ir tik tada – šventė.
Todėl penktadienis prieš pirmadienio šventę pagal įstatymą nėra trumpinama darbo diena.
Skaityti daugiau: Ar tikrai penktadienį galite išeiti valanda anksčiau?
📍Darbo grafikas nėra „susitarimo reikalas“, jei pažeidžiamos Darbo kodekso (DK) ribos. Nuo darbo ir poilsio režimo priklauso ne tik darbuotojo sveikata, bet ir darbdavio atsakomybė – nuo VDI patikrinimų iki darbo ginčų ir delspinigių už neapmokėtus viršvalandžius.
DARBO IR POILSIO LAIKO ATMINTINĖ
Pagrindinės ribos (DK 112, 114, 119, 122 str.):
• 40 val./sav. – normali darbo laiko norma (jei nenustatyta kitaip).
• ≤ 48 val./sav. vidutiniškai – su viršvalandžiais per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.
• ≤ 60 val./7 dienas – absoliuti riba su viršvalandžiais ir papildomu darbu (tai „lubos“, ne norma).
• ≤ 12 val./pamaina – su viršvalandžiais, neįskaitant pietų pertraukos.
• Kasdienis poilsis – ≥ 11 val. tarp pamainų.
• Savaitinis poilsis – ≥ 35 val. nepertraukiamo poilsio per 7 paeiliui einančias dienas.
• Pietų pertrauka – 30–120 min. ne vėliau kaip po 5 val. darbo (DK 122 str.).
Kam taikomos papildomos garantijos / išimtys:
• Nepilnamečiams darbuotojams (draudžiami viršvalandžiai, naktinis darbas, ilgos pamainos).
• Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms (viršvalandžiai, naktinis darbas, poilsio ir švenčių dienos – tik su sutikimu, papildomos pertraukos, saugios darbo sąlygos).
• Darbuotojams, auginantiems vaikus (mamadieniai / tėvadieniai, papildomas poilsis, lankstesnis režimas).
• Dirbantiems naktį ir suminės darbo laiko apskaitos režimu – papildomos, griežtesnės ribos ir specialūs grafiko reikalavimai.
DAŽNIAUSIOS KLAIDOS
Skaityti daugiau: Darbo ir poilsio laikas: kada grafikas pažeidžia darbo kodeksą?
PRIMINIMAS
1. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 23 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareigūnui yra draudžiama streikuoti. Dalyvauti protesto akcijoje nėra draudžiama.
2. Laikas dalyvavimui protesto akcijoje:
- Nacionalinės kolektyvinės sutarties 7 p.: profesinės sąjungos nariui suteikiamos 2 (dvi) mokamų atostogų savišvietai arba savanorystei darbo dienos su darbdaviu suderintu metu.
- Policijos šakos kolektyvinės sutarties 82 p.:
profesinių sąjungų nariams sudaromos galimybės dalyvauti jiems rengiamuose seminaruose, konferencijose, mokymuose ar kituose renginiuose, suteikiant tam iki 2 (dviejų) darbo dienų per metus, už kurias mokamas nustatytas darbo užmokestis.
Atskirais atvejais Šalių susitarimu šis laikas gali būti ilgesnis. Apie dalyvavimą šiuose renginiuose ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) darbo dienas darbdaviui raštu praneša profesinių sąjungų organizacijos.
- Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos šakos kolektyvinės sutarties 54 p.:
profesinės sąjungos nariams dalyvauti profesinės sąjungos rengiamuose seminaruose, konferencijose, mokymuose ir kituose renginiuose, skirtuose švietimui, skiriama iki 24 darbo valandų per metus, už kurias mokamas nustatytas darbo užmokestis. Apie rengiamo seminaro, konferencijos, mokymų ar kitų renginių laiką bei juose dalyvausiančių profesinių sąjungų narius profesinė sąjunga raštu ne vėliau kaip prieš šešias kalendorines dienas informuoja įstaigos vadovą ar įgaliotą asmenį. Šia teise profesinės sąjungos nariai privalo naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti.
Skaityti daugiau: Dėl 2025-11-25 protesto akcijos „Popierinis saugumas“
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdyba ne pirmą kartą girdi pareigūnų nusiskundimus dėl netinkamo darbo organizavimo Medininkų kelio poste. Šį kartą skelbiame gautą laišką, kuriame iš vidaus griežtai vertinama Medininkų poste vyraujanti toksiška atmosfera, vadovų taikomas mobingas ir klestintis psichologinio teroras. Daugiausiai nuo susidariusios situacijos kenčia darbuotojai, ignoruojami visuomeniniai ir įstaigos reputaciniai interesai. Ar ne laikas pripažinti, kad muitinės įstaigos su Imuniteto tarnyba turėtų užkardyti ne problemų viešinimą, o dirbtinių problemų kūrimą, bei vidutinės grandies vadovų piktnaudžiavimą susijusį su nemokšišku pareigūnų veiklos reguliavimu?
Cituojame neredaguotą laiško tekstą:
"Laba diena. Rašau iš didelės nevilties, dėl to su kuo jau baigiame susigyventi Medininkų poste. Čia jau kuris laikas kenčiame nuolatinį nekonkretumą, šiai dienai labiausiai dėl pietų valandų. Suprantame, kad su šiuo klausimu kreipiasi daug postų ir daug inspektorių, bet girdime, kad yra postų toje pačioje Teritorinėje kur viršininkai sugeba tvarkytis kūrybiškai ir žmogiškai kai tuo tarpu čia jaučiame ne bendravimą o terorizavimą. Pasikreipus, kodėl vieni ar kiti sprendimai netaikomi čia - būta atsakymų, kad pas jus taip niekas nenorėjo. Tačiau nieks ir nesiūlė ir neklausė, iš kur galim žinoti ko galim norėti. Nuolatinis išsigalvotos ir niekur neužrašytos tvarkos kaitaliojimas - dėl valandų atidirbimo. Po šių tvarkų prastūmimo buldozeriu, inspektoriai toliau tuo buldozeriu ir stumdomi. Kaip savaitė, taip naujiena - minuso tolerancija nulinė, kitą savaitę 11 valandų, tada vėl nulinė… Šakos dvišalės tarybos protokolas laikomas anekdotu ir sulaukia juokų. Pavaldinių vengimas ir veikimas laiškais ir per kitus asmenis.
Teko matyt daug valdžių, teko apie šią girdėt nemažai. Paskalom netikiu, bet nenoriu tikėt ir tuo, kad tai poros žmonių sadizmas ar savivaldžiavimas. Kam reikėjo atimti 15 minučių darbo pradžioje?... Daug neatsakytų klausimų ir daug tiek fizinio tiek emocinio nuovargio. Ir tai nėra tik apie tai, kad eini į darbą kaip priklauso pagal grafiką ir lieki skolingas. Tiesiog ši tema skaudžiausia šiandien. Net jei ši beprotybė ir bus ištaisyta - kas užtikrins, kad baigsis ir psichopatija?
Kovo 27 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) surengė pasitarimą, kuriame siekė su suinteresuotomis pusėmis susitarti, kas galėtų būti svarbios priežastys, dėl kurių žmonės galėtų nutraukti kaupimą II pakopos privačiame pensijų fonde. Konstitucinis Teismas (KT) kovo pradžioje paskelbė, kad žmonėms turi būti numatyta galimybė pasitraukti iš kaupimo dėl svarbių priežasčių.
Ministrė Monika Navickienė susitiko su privačių pensijų fondų valdytojų, kaupiančiųjų, profesinių sąjungų darbdavių, Lietuvos banko, „Sodros“, Finansų ministerijos atstovais.
Viceministras Martynas Šiurkus pristatė SADM atliktos gyventojų apklausos rezultatus. Virš 90 proc. gyventojų (iš daugiau nei 3 tūkst. apklaustųjų) norėtų turėti galimybę atsiimti pinigus iš antros pakopos dėl itin svarbių priežasčių. Tarp jų dažniausiai buvo vardijama sunki liga, sunki negalia ir jei susidaro aplinkybės, kad žmogus gali prarasti vienintelį būstą. Daugumos apklausoje dalyvavusiųjų pajamos – daugiau nei 1200 eurų „į rankas“.
Tiek Investicinių ir pensijų fondų, tiek Pensijų fondų dalyvių asociacijų atstovai teigė, jog išimčių pasitraukti iš II pensijų kaupimo pakopos sistemos sąrašas turi būti trumpas ir baigtinis, o pasitraukimo priežastys neturėtų būti susijusios su vartojimu. Privačių pensijų fondų atstovai taip pat teigė nepageidaujantys papildomos naštos, susijusios su priežasčių vertinimu, sprendimų priėmimu ir išlaidomis atstovavimui teismuose. Ją esą galinti prisiimti „Sodra“.
Ministrė M. Navickienė sakė, jog po KT sprendimo nebus taip, kad fondų valdytojams niekas nesikeis. Jos teigimu, ministerija nesvarsto galimybės, jog „Sodra“ apsiimtų papildomą naštą.
Susitikime išdėstyta ir LPSK pozicija. LPSK ir toliau mano, jog II pakopos privati pensijų kaupimo sistema yra ydinga ir nepalanki žmonės, uždirbantiems iki vidutinės mėnesio algos. Kas link sąrašo, tai jis niekada nebus baigtinis, nes nuolat rasis iniciatyvų Seime jį koreguoti. Jau nekalbant apie tai, kad dėl jo susitarti bus itin sudėtinga. Taip pat labai svarbu, kad minimos korekcijos, jei jos bus padarytos, netaptų papildoma našta valstybės sektoriui.
Trumpai
- 1
- 2
- 3
Prev NextAr darbdavys gali keisti darbo sutarties …
Psichologinis smurtas darbe
Atlyginimų skaidrumo revoliucija: kas keičiasi Lietuvos …
Dėl muitinės pertvarkymo
LR Vyriausybė 2026-02-11 posėdyje pritarė muitinės pertvarkymui į vieną juridinį asmenį.
DaugiauIšeitinės išmokos nutraukiant darbo sutartį pagal …
Ką svarbu žinoti apie Nacionalinę kolektyvinę …
Muitinės šakos kolektyvinės sutarties suteikiamos teisės …
Lyg ir pritarė...
Klaipėdos muitinei - 34!
Palankūs atostogauti 2025 m. mėnesiai
MDPS konferencija 03-16
Šachmatų turnyras