Skandalinga padėtis Lietuvos muitinėje
Lietuvos muitinėje masiškai trūksta darbuotojų – nors etatų yra per 2,3 tūkst., pustrečio šimto jų yra laisvi. Muitinė nuolat skelbia konkursus pareigybėms užimti, tačiau ne visada pavyksta rasti tinkamų kandidatų.
Kaltas mažas atlyginimas ir dideli reikalavimai kandidatams. Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas praėjusią savaitę sakė, kad Muitinėje, o ypač pasienio punktuose, smarkiai trūksta darbuotojų – niekas nenori dirbti už mažą atlyginimą. 15min pasidomėjo statistika – pasirodo, išties jau ne pirmus metus Muitinėje gausu laisvų darbo vietų, ir ne visų skelbiamų konkursų metu pavyksta rasti žmonių.
Laisvų darbo vietų – šimtai
Pernai Muitinėje buvo 2347 pareigybės, tačiau net 241-ai iš jų paprasčiausiai nepavyko rasti tinkamo specialisto. Ir tokia tendencija stebima jau ne pirmus metus. Muitinės specialistai 15min pateikė penkerių metų statistiką, kuri rodo, kad neužimtų pareigybių gausu kasmet.
Pavyzdžiui, 2013 metais iš 2341 pareigybių 136 buvo neužimtos, 2014 metais neužimtų buvo 96, 2015 – 116, 2016 – 160 pareigybių.
Taip pat statistika liudija, kad konkursų buvo skelbta žymiai daugiau nei kad priimta žmonių. Pavyzdžiui, 2013 metais Muitinė skelbė 201 konkursą, o pavyko pasamdyti 158 žmones, 2014 metais skelbė 164 konkursus, o priėmė tik 94 žmones.
Pernai, nors Muitinė turėjo pustrečio šimto laisvų darbo vietų, skelbė vos 70 konkursų, nes norėjo esantiems darbuotojams padidinti darbo užmokestį, kad jie neišsilakstytų, todėl vyko vidinės atrankos tam tikroms, aukštesnės pareigybėms užimti. Per tuos 70 viešai skelbtų konkursų pasamdyti pavyko tik 36 žmones (tik 11 iš jų į pasienio postus).
Įstatymai riboja darbuotojų sekimą
Teisinis asmens duomenų apsaugos reglamentavimas neleidžia slapta filmuoti darbuotojų ar jų darbo vietų, net jei darbdaviai siekia užkirsti kelią galimoms vagystėms ar turi kitų teisėtų ketinimų.
Tai galutinai patvirtino naujausias Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, priimtas Lopezo Ribalda byloje prieš Ispanijos Karalystę. EŽTT, priėmęs precedentu tapusį sprendimą, akcentavo, kad teismai neturėtų vadovautis neteisėtu būdu gautais įrodymais.
2009-ųjų birželį 5 prekybos centrų tinkle dirbę kasininkai buvo atleisti iš darbo už vagystes bei pagalbą vagiant klientams ir bendradarbiams. Sužinoję, kad nusikaltimai buvo išaiškinti darbdaviui slapta filmavus darbuotojus, kasininkai kreipėsi į nacionalinį teismą, kuris slapta darytus vaizdo įrašus priėmė kaip teisėtai gautus įrodymus.
Vėliau kasininkas L. Ribalda kreipėsi į EŽTT ir iškėlė bylą Ispanijai. EŽTT įpareigojo Ispaniją nukentėjusiesiems padengti neturtinę žalą dėl darbdavių padarytų privatumo pažeidimų - sumokėti po 4 tūkst. Eur kompensaciją. Pats teisminis procesas nebuvo pripažintas neteisingu, kadangi vaizdo medžiaga nebuvo vieninteliai įrodymai, kuriais rėmėsi nacionaliniai teismai. Be to, darbuotojai galėjo ginčyti šiuos įrašus teisme.
EŽTT konstatavo, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. EŽTT nuomone, darbdavio teisės, nagrinėjamu atveju - teisė į nuosavybės apsaugą - galėjo būti apsaugota ir kitais būdais bei priemonėmis, taip pat nebuvo išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp darbuotojų teisės į privatumą bei darbdavio teisės į savo nuosavybės apsaugą.
Pasak profesinių paslaugų įmonės „EY“ teisinių paslaugų asocijuotos partnerės Julijos Lisovskajos, precedentu tapęs EŽTT sprendimas L. Ribalda byloje nereiškia, kad darbdaviai absoliučiai neturi teisės savo patalpose įrengti filmavimo kamerų, tačiau tokią teisę apriboja konkretūs teisėtam vaizdo stebėjimui keliami reikalavimai. Šie ribojimai yra numatyti ir Lietuvos teisėje.
Muitinės ir profesinės sąjungos vadovai aptarė numatomus pokyčius
Sausio 11 d. departamente suorganizuotas Muitinės departamento vadovų ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovų posėdis, kurio metu diskutuota apie šiais metais tęsiamus pokyčius muitinės veiklos optimizavimo procese, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį muitinės paslaugų teikimą ir pagerinti muitinės pareigūnų darbo sąlygas.
Posėdžio dalyviai kalbėjosi apie muitinės įstaigų kompetencijų priimant ir įforminant importo ir eksporto deklaracijas nustatymą, taip pat diskutavo apie centralizuoto šių deklaracijų priėmimo ir apdorojimo tvarkos patobulinimą.
Posėdžio pradžioje Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas akcentavo, kad nepaisant visų pradėtų ir tęsiamų pertvarkų muitinės veiklos optimizavimo procese svarbiausias tikslas yra pagerinti postuose dirbančių muitinės pareigūnų darbo sąlygas. Jo teigimu, šiuo metu muitinėje dirba mažiau pareigūnų nei ankstesniais metais ir kai kurie jų palieka tarnybą dėl per didelio darbo krūvio ar jų netenkinančių darbo sąlygų. Todėl pertvarkos muitininkų darbo krūvio ir sąlygų gerinimo srityje yra būtinos ir reikalingos spręsti greitai.
Jis pakvietė profesinių sąjungų atstovus savo idėjomis ir pasiūlymais prisidėti prie muitininkų darbo krūvio suvienodinimo bei išreiškė norą, kad šio susitikimo metu aptarti darbo tvarkos niuansai padėtų geriau pasirengti laukiantiems pokyčiams, leistų juos priimti gerokai sklandžiau ir keltų kuo mažiau įtampos muitinės pareigūnams.
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė ir valdybos pirmininkas Jūrius Bruklys domėjosi, kaip keisis pareigūnų darbo sąlygos prasidėjus pokyčiams.
Skaityti daugiau: Muitinės ir profesinės sąjungos vadovai aptarė numatomus pokyčius
Pasitraukė vyriausybės kanclerė Dargužaitė, o ko laukia jos šefas Skvernelis?
Saulius Skvernelis - niekam tikęs vyriausybės vadovas. Apie tai kalba plonėjančios mūsų pinigės, augančios kainos, Lietuvos žmonių skurdas, didėjantis srautas piliečių, bėgančių į užsienį, chaosas sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos sistemose. Valstybės valdymas įgauna parodijos formą, kai Ūkio ministru skiriamas tik ką studijas baigęs neapsiplunksnavęs 27 metų berniokas.
„Orios” senatvės standartu Lietuvos valstybėje tapo lėkštė maltiečių sriubos, o „laimingos“ vaikystės etalonu - supelijusios kruopos ir supermarketų atliekos iš „Maisto banko“, kuris suaukotus žmonių pinigus švaisto ne maisto pirkimui, o transporto priemonių įsigijimui.
Valdančiojį Karbauskio „arbūzo koalicija“ (kur iš išorės žali, o viduje raudoni), patupdžiusi nekompetetingą Skvernelį į premjero postą, per vienerius metus sugebėjo atskleisti savo vergvaldišką žemvaldžių-žemgrobių esmę, priešišką didžiosios lietuvių tautos dalies interesams. Apie tai kalba šių žmonių nepopuliarumas, nuolatiniai skandalai dėl jų veiklos ir elgesio.
Ką gero gali mūsų tautai duoti tokia valdžia, kuriai stebint griūna valstybės simboliai, o valstybėje įsigalėjo baltofobai, pajėgiantys uždrausti visuomenei sostinėje statyti paminklą Vyčiui, Basanavičiui, tyčiotis iš Laisvės laisvės statulos Kaune, tyčiotis iš mūsų tautos didvyrių.
Šita valdžia net nesugeba pamatyti, kas vyksta Lietuvos sostinėje, kuri nekompetetingo ir nesugebančio tvarkytis mero yra tiesiog baigiama naikinti. Iš vieno žaliausių Europos miestų Vilnius virsta „sutankintu“ pastatų-antkapių savartynų, kuriame nebėra baseinų, stadionų, aikštelių vaikams.
Skaityti daugiau: Pasitraukė vyriausybės kanclerė Dargužaitė, o ko laukia jos šefas Skvernelis?
Socialinės atskirties mažinimo peripetijos Lietuvos muitinėje
EK duomenimis, 2014 m. su socialinės atskirties rizika susidūrė 27,3 proc. Lietuvos gyventojų. Nors sumažėjo bendras socialinę paramą gaunančių asmenų skaičius, skurdo rizika auga tarp bedarbių, vyresnio amžiaus, neįgalių gyventojų, taip pat vienišų tėvų. Tai yra daugiau nei 800 tūkst. žmonių, gaunančių apie 260 eurų per mėnesį. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad negalima taip tiesmukai vertinti plikų skaičių.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo plane daug dėmesio skiriama socialinei atskirčiai mažinti. L. Kukuraitis pirmiausia siūlo didinti kukliausiai uždirbančių asmenų pajamas keliant minimalią algą ir neapmokestinamųjų pajamų dalį auginantiems vaikus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis siūlo vadovautis pajamų nelygybę atspindinčiu Gini koeficientu. Pagal jį Lietuvos padėtis yra viena prasčiausių ES.
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis norėtų atkreipti valdžios dėmesį, kad, nors mokesčių tarifai panašūs kaip ir kitose ES narėse, Lietuvos viešųjų finansų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), yra pernelyg maža: „Matyt, dar labai sunkiai atsikratome šešėlinės ekonomikos ir vengiame mokesčių. Tad oficialūs pajamų rodikliai prastesni nei reali situacija.“
Kita dažnai naudojama priemonė socialinei atskirčiai mažinti – pensijų kėlimas. Pristatydami Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, ministras pirmininkas S. Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka rodė ryžtą didinti pensinio amžiaus žmonių pajamas. Ekonomistai kartoja, kad pensijos priklauso nuo dirbančių asmenų atlyginimų, todėl gali augti tada, kai kyla algos. Pensijoms skirti pinigai ateina iš „Sodros“ arba kaupiamųjų fondų sistemos, todėl ji gali paskirstyti tiek pinigų, kiek pati surenka. Vis dėlto, augant atlyginimams ir pensijoms, nelygybė gali išlikti tokia pat. „Šio paradokso sprendimas – sparčiau didinti pensijas nei atlyginimus. Tik reikia nepamiršti, kad, keliant pensijas ir senjorams atiduodant didesnę dalį pinigų, nukenčia dirbantys asmenys.
Skaityti daugiau: Socialinės atskirties mažinimo peripetijos Lietuvos muitinėje
Keičiasi B kategorijos pareigūnų darbo apmokėjimas
Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja muitinės pareigūnų pareiginės algos nustatymo tvarką ir dydžius (24 straipsnis, įstatymo priedai). 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1863 buvo pakeistas šio įstatymo 3 priedas (Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas), kurio įsigaliojimas numatytas nuo 2017 m. sausio 1 d., o 2015 m. gruodžio 15 d. įstatymu Nr. XII-2174 – įsigaliojimas nustatytas nuo 2018 m. sausio 1 d. Šių pakeitimų esmė - pareigybės lygio ir kategorijos pakeitimas (suvestinė pridedama).
Pagal numatomą reglamentavimą, nuo 2018 m. sausio 1 d. muitinės pareigūnas, neturintis aukštojo universitetinio išsilavinimo ir šiuo metu užimantis B lygio 7-10 kategorijos vyresniojo inspektorius pareigas, galės užimti tik B lygio 6-7 kategorijos inspektorius pareigas.
Dėl šio įstatymo pakeitimų daliai pareigūnų sumažės darbo užmokestis, nes bus mokamas mažesnis priedas prie pareiginės algos už pareiginį laipsnį, o daliai iš jų – dar sumažės ir pareiginės algos dydis. Muitinės pareigūnui, užimančiam vyresniojo inspektoriaus pareigas yra suteikiamas II klasės muitininko pareiginis laipsnis ir mokamos 0,4 BD priedas prie pareiginės algos, o inspektoriaus pareigas užimančiam pareigūnui - suteikiamas III klasės muitininko pareiginis laipsnis ir mokamos 0,3 BD (bazinis dydis - 130,5 EUR) priedas prie pareiginės algos.
Muitinės departamentas su profesinėmis sąjungomis konsultavosi dėl šių pakeitimų, pasidalinta nuomonėmis kokiomis priemonėmis ir būdais galima būtų sušvelninti šią situaciją, kad pareigūnai nepajustų šių skaudžių pasikeitimų.
Atkreipiame dėmesį, kad dar nėra žinoma, ar Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo įsigaliojimas nebus nukeltas vėlesniam laikui.
Skaityti daugiau: Keičiasi B kategorijos pareigūnų darbo apmokėjimas
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
Trumpai
- 1
- 2
- 3
Prev NextMDPS konferencija 03-16
Šachmatų turnyras
ŠKS garantijos tėvams
2022 m. sausio 28 d. Nr. PV3-555 ... Daugiau
Apie 12-os valandų pamaininį darbą
Padvigubėjusio kelionės laiko MD neatlygins
Rekomenduojami vertinimo koeficientai
Kolektyvinės sutarties 54 ir 55 punktai …
Geriausia, kas galėjo nutikti?...
Muitinių direktoriai prieš DU kėlimą pareigūnams …
Dėl Raigardo posto pertvarkos
Apie kreivąją energetiką
Geriausias taupymo planas