Nuo 2025-01-01 darbdavio pareigų dėl smurto ir priekabiavimo prevencijos ignoravimas – nebe „vidinis organizacinis klausimas“, o administracinės atsakomybės rizika.
DK 30 STR. + ANK 96 STR.: KADA „VIDINĖ TVARKA STALČIUJE“ DARBDAVIUI KAINUOJA IKI 3 000 EUR?⁉️

ANK 96 str. numato baudą darbdaviui (vadovui ar atsakingam asmeniui) už DK 30 str. reikalavimų nevykdymą:
• nuo 500 iki 1 400 Eur,
• pakartotinai – nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Tai nėra tik apie „mobbingą“. DK 30 str. apima bet kokį smurtą ir priekabiavimą, įskaitant psichologinį, dėl lyties, seksualinį, tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje erdvėje (el. paštas, „Teams“, žinutės), komandiruotėse, mokymuose ar su darbu susijusiuose renginiuose.

Remiantis DK 30 str. ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) 2024-12-17 įsakymu Nr. EV-221 patvirtintu Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašu, darbdavys privalo:

1️⃣ Aiškiai įtvirtinti draudimą ir elgesio standartą
Turi būti aprašyta, kas laikoma netoleruotinu elgesiu (pvz., sistemingas menkinimas, „juokeliai“ apie išvaizdą, ignoravimas, bauginimas, reputacijos menkinimas).

2️⃣ Turėti veikiančią pranešimų sistemą
Ne formalų dokumentą, o realiai veikiančią procedūrą:
• kam ir kaip teikiamas pranešimas;
• per kiek laiko jis nagrinėjamas;
• kaip užtikrinamas konfidencialumas;
• kaip registruojami pranešimai.

3️⃣ Paskirti atsakingą asmenį
Darbuotojas turi žinoti konkretų kontaktą.

4️⃣ Sudaryti tyrimo mechanizmą
Gavus pranešimą – per 3 darbo dienas sudaroma komisija arba paskiriamas tyrimą atliekantis subjektas.
Jei įmonėje yra darbuotojų atstovai, jie turi teisę deleguoti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių.

5️⃣ Organizuoti mokymus
VDI aiškiai pabrėžia: mokymai privalomi visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus.
Periodiškumas – ne rečiau kaip kas 3 kalendorinius metus.
Naujai priimti darbuotojai turi būti supažindinti per 1 mėnesį.
Mokymai turi būti dokumentuojami.

6️⃣ Jei >50 darbuotojų – privaloma prevencijos politika Tokiose įmonėse turi būti patvirtinta ir paskelbta atskira prevencijos politika.
⸻

Praktika: kur dažniausiai daroma klaida
🔎 „Turime politiką, bet niekas nežino, kur ji yra.“
Formaliai dokumentas egzistuoja, bet darbuotojai nežino nei atsakingo asmens, nei pranešimo mechanizmo.

🔎 „Mokymai buvo prieš 4 metus.“
VDI praktikoje tai laikoma pareigos nevykdymu.

🔎 „Išsiaiškinsime neformaliai.“
Be registravimo, komisijos ar objektyvaus tyrimo – rizika, kad tai bus vertinama kaip DK 30 str. reikalavimų ignoravimas.

🖋️Gyvenimiški pavyzdžiai
📌 Situacija Nr. 1. Vadovas sistemingai žemina darbuotoją susirinkimuose, bet įmonėje nėra pranešimų tvarkos.
→ Rizika pagal ANK 96 str. už DK 30 str. pareigų nevykdymą.
📌 Situacija Nr. 2. HR gauna skundą, bet neregistruoja ir nesudaro komisijos.
→ Procedūros nebuvimas ar nesilaikymas = administracinė atsakomybė.
📌 Situacija Nr. 3. Maža įmonė (12 darbuotojų) neorganizuoja mokymų.
→ Darbdavio pareiga galioja nepriklausomai nuo dydžio.

📍Ką gali reikalauti darbuotojas?
Darbuotojas turi teisę reikalauti:
• aiškios ir veikiančios pranešimų tvarkos;
• objektyvaus tyrimo;
• konfidencialumo;
• realių darbdavio veiksmų;
• mokymų organizavimo.

Jei pareigos nevykdomos – galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, o dėl individualių reikalavimų (pvz., žalos atlyginimo) – į darbo ginčų nagrinėjimo institucijas.

🖋️Esminė išvada
Smurto ir priekabiavimo prevencija – tai ne „HR kultūros“ klausimas, o darbdavio įstatyminė pareiga.
Dokumentas be procedūros, procedūra be registravimo, registravimas be tyrimo – tai teisinė rizika.

📍Jei esate darbdavys – rekomenduotina atlikti prevencijos mechanizmo auditą. Jei esate darbuotojas – verta pasitikrinti, ar jūsų darbovietėje veikia tai, kas numatyta DK 30 str. (Įrašas parengtas remiantis DK 30 str., ANK 96 str. ir VDI patvirtintu Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašu. Teisinė situacija gali kisti, todėl aktualią redakciją visada verta pasitikrinti oficialiuose teisės aktų šaltiniuose.)

Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė