Vežėjų verslai turi prisiimti atsakomybę

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) teigiamai vertina Vyriausybės žingsnį įvesti prievolę dėl COVID-19 testuoti iš trečiųjų šalių atvykstančius darbuotojus ir taikyti jiems privalomą keturiolikos dienų atskirtis. Tuo tarpu tokių darbuotojų daugiausiai atsivežančių transporto verslininkų ir jų atstovų komentarus, jog už tai neva turi būti apmokėta iš valstybės biudžeto, LPSK vertina itin neigiamai.

„Tai būtų trigubas Lietuvos gyventojų apiplėšimas“, – komentuoja LPSK pirmininkė Inga Ruginienė. Ne paslaptis, jog tolimųjų pervežimų sektorius naudojasi išskirtinėmis sąlygomis dėl lengvatų komandiruojamiems darbuotojams: „Didžiąją dalį jų atlyginimų sudaro neapmokestinami dienpinigiai, o tai nuostolis tiek patiems vairuotojams dėl mažesnių pensijų ir kitų išmokų, tiek valstybės biudžetui. Antra vertus, iš vargingesnių šalių atvykstantiems darbuotojams mokami mažesni atlyginimai, taip vietiniams užkertant kelią derėtis dėl didesnių algų. O dabar dar norima visų mūsų pinigais susimažinti nuostolius, atsirandančius saugant visų mūsų sveikatą“.

Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigia, jog maždaug pusė iš 80 tūkstančių Lietuvos transporto įmonių vežėjų yra trečiųjų šalių piliečiai. Tuo tarpu liepos 15 dienos duomenimis registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 12,6 proc. „Visiškai aišku, jog ne darbuotojų trūkumas mūsų šalyje verčia verslininkus dairytis į trečiąsias šalis, o tai, kad juos lengviau išnaudoti už gerokai mažesnius atlygius“, – sako I. Ruginienė.

Profesinių sąjungų neįtikina „Linavos“ pareiškimas, jog „Hegelmann Transporte“ nustatyti koronaviruso atvejai iš Uzbekijos atvykusiems asmenims, yra tik vienos konkrečios įmonės klaida. „Jau ne pirmi metai tolimųjų pervežimų įmonės atleidinėja vietinius vairuotojus juos pakeisdamos įvežtiniais darbuotojais, kurie sutinka dirbti bet kokiomis sąlygomis. Tai, kad šiame kontekste išryškės ir su pandemija susijusios problemos, buvo tik laiko klausimas. Tiek šis, tiek anksčiau Nemenčinės transporto įmonėje tirtas atvejis – tik ledkalnio viršūnė“, – sako LPSK vadovė.

LPSK įsitikinusi, jog šalies gyventojų sveikata ir saugumas jos valdžiai turi būti pirmoje vietoje, ir bet kokią grėsmę privaloma vertinti atsakingai. Todėl verslai, kurie dėl nežabojamo pelno siekimo sukelia grėsmę nacionaliniam saugumui, turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, o ne perkelti juos valstybei.

alkas.lt

Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisinės padėties

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija gavo atsakymą iš Vidaus reikalų ministerijos į savo kreipimąsį dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisinės padėties. Publikuojame pilną šio rašto tekstą:

Vidaus reikalų ministerijoje išnagrinėtas Jūsų 2020 m. balandžio 7 d. raštas Nr. 4-84 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisinės padėties“. Rašte prašote pateikti informaciją apie vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisinę padėtį ir jos pasikeitimą, kai pareigūnas yra nušalintas ar jam yra skirta saviizoliacija, nes jis turėjo sąlytį su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga asmeniu ir panašių atvejų (pavyzdžiui, kol laukia tyrimo rezultatų dėl užsikrėtimo COVID-19 virusu), taip pat informaciją, kokios finansinės pajamos (išmokos) yra garantuojamos tais laikotarpiais, ir užtikrinti, kad ši praktika būtų taikoma vienodai visose statutinėse įstaigose.

Pažymėtina, kad specialaus teisinio reguliavimo dėl pareigūnų teisinės padėties, kilus būtinybei jiems saviizoliuotis dėl tarnybos metu turėto sąlyčio su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga asmeniu, nėra. Atsižvelgus į tai, kiekviena situacija turėtų būti nagrinėjama individualiai, laikantis teisės aktų reikalavimų.

Kaip informavo centrinės statutinės įstaigos, prireikus pareigūnui taikyti saviizoliaciją dėl sąlyčio su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga asmeniu, vadovaujantis teisės aktais ir atsižvelgus į konkrečias aplinkybes ir galimybes, taikoma įvairi praktika.

Vidaus reikalų ministerijos nuomone, Vidaus tarnybos statute (toliau – VTS) ir kituose teisės aktuose yra numatyta pakankamai teisinių galimybių lanksčiai spręsti dėl pareigūnų teisinės padėties ir apmokėjimo būtinos saviizoliacijos laikotarpiu, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos ypatumus. Įvertinus galiojančius teisės aktus, prireikus pareigūnui taikyti saviizoliaciją, siūlome vadovautis toliau nurodytomis teisinėmis galimybėmis:

– VTS 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė pareigūnui suteikti iki 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų;

– VTS 49 straipsnyje nustatytos kasmetinės atostogos, kurios gali būti suteikiamos pareigūnui sutikus;

– prireikus taikyti saviizoliacija, gali būti taikomas nuotolinis darbas (jei tai įmanoma, atsižvelgus į pareigūno atliekamų funkcijų pobūdį);

Skaityti daugiau: Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisinės padėties

Muitinės departamento ir profesinių sąjungų atstovų susitikimas

2020 m. gegužės 20 d., trečiadienį, profesinių sąjungų iniciatyva vyko Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (MDPS) ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) susitikimas su Lietuvos muitinės departamento atstovais. Susitikime dalyvavo: LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė, Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo koordinacinės tarybos pirmininkas Jūrius Bruklys, MDPS pirmininkė Leokadija Daujotaitė bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai: Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Jonas Miškinis, Personalo skyriaus vedėjas Irmantas Lideikis ir Personalo skyriaus vyriausioji specialistė Ana Rynkun.

Susitikimo metu buvo aptarti tiek muitinės darbuotojams, tiek profesinėms sąjungoms aktualūs klausimai.

Lietuvos muitinės šakos kolektyvinės sutarties derybos ir pasirašymas kelia didelį nepasitenkinimą ir suprantamas kaip sutarties vilkinimas, nes jau nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. prasidėjęs derybų procesas dar iki dabar nepabaigtas. Jeigu dėl dalies sutarties projekto nuostatų sutarta, tai dėl nesuderintų klausimų nuo 2020 m. vasario mėnesio reikalai sustojo. Dar iki šio laiko nepasirengta derybinės grupės posėdžiams, neparengti ir nesuderinti ankstesnių derybinės grupės susitikimų protokolai. Muitinės departamento atstovas, derybinės grupės pirmininkas Irmantas Lideikis, pažadėjo, kad iki šių metų gegužės 22 d. derybinės grupės sekretorė pateiks visus trūkstamus dokumentus tolimesnėms deryboms. Buvo apsitarta ir dėl derybų atnaujinimo bei vedimo tvarkos – pasirinktas mišrus principas, kai dalis derybinės grupės susirinks gyvai, o negalintys atvykti - dalyvaus prisijungę į skaitmeninę konferenciją nuotoliniu būdu.

Iš esmės liko nesuderinti finansiniai klausimai, kurie bus sprendžiami su derybine grupe, pasitelkus ir LTPF pagalbą. Muitinės departamento nuomone šakos kolektyvinėje sutartyje negalima prisiimti finansinių įsipareigojimų, tačiau profesinių sąjungų nuomone tai įstatymiškai yra derybų objektas, tad ir šiuo klausimu turi būti rastas sprendimas. Susitikimo metu buvo aptarta ir šiuo metu iškilusi labai aktuali problema dėl pareigūnų pensijų skyrimo. Dėl įsigaliojusių nuo 2020 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimų, suteikusių teisę visiems muitinės pareigūnams gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, Sodra sustabdė skaičiavimus ir reikalauja pateikti dokumentus, pagrindžiančius, jog pareigūnai buvo statutiniai. Nuo sausio mėnesio pareigūnai, išeinantys į pensiją, išskyrus muitinės postų pareigūnus, negali gauti pareigūno pensijos.

Skaityti daugiau: Muitinės departamento ir profesinių sąjungų atstovų susitikimas

Papildomos socialinės garantijos

Nuo 2020-03-19 įsigaliojo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (toliau - Įstatymas). Būtent Įstatymo 11¹ str. 1 d., kuri iš pradžių buvo siūloma kaip 14 str. 3¹ d., yra numatytas maksimalus 77,58 proc. laikinojo nedarbingumo apmokėjimas pareigūnams, į kurį pareigūnai įgys teisę koronaviruso (COVID-19) susirgimo atveju, jeigu toks susirgimas įvyko jiems vykdant savo profesines veiklos funkcijas.

Šis apmokėjimas iki mokestinių pakeitimų buvo laikomas 100 proc. apmokėjimu.

Toks naujas teisinis reglamentavimas suteikia papildomas socialines garantijas pareigūnams.

Įstatymo pakeitimas įsigaliojo nuo 2020-03-19 ir galios iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino pabaigos (Įstatymo 11¹ str. 6 d.).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Įstatymo 11¹ str. taip pat numatyta, kad „Įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, asmenims, kurie, vykdydami savo profesinės veiklos funkcijas, iki įstatymo Nr. XIII-2824 įsigaliojimo (2020-03-19) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės metu susirgo naujuoju koronavirusu (COVID-19), įsigaliojus (2020-03-19) įstatymui Nr. XIII-2824, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir nuo įstatymo Nr. XIII-2824 įsigaliojimo dienos (2020-03-19) mokama 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“, kas reiškia, kad, jeigu pareigūnas iki šio Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo susirgo koronavirusu (COVID-19), jam atliekant savo profesinės veiklos funkcijas, tai pareigūnui skirta ligos išmoka turi būti perskaičiuota ir nuo minėto Įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, t. y. nuo 2002-03-19, turi būti mokama maksimali 77, 58 proc.

Be to, nemažai yra svarbūs ir pakeitimai, nustatyti Įstatymo 11¹ str. 2 ir 3 d.

Šie pakeitimai nustato laikinojo nedarbingumo apmokėjimo dydžius ir sąlygas tais atvejais, kai pareigūnui sutiekiamas laikinasis nedarbingumas, jeigu jis serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sunkių lėtinių ligų sąrašą, ir jeigu jis Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas turi riziką susirgti užkrečiamąja liga ir dėl to tapti laikinai nedarbingas ir tais atvejais, kai pareigūnui sutiekiamas laikinasis nedarbingumas, jeigu jam atsirado būtinybė prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, taip pat pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų asmenį iki 21 metų.

Skaityti daugiau: Papildomos socialinės garantijos

Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo 32(2) straipsniu įstatymo projektas

Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną, statutinių įstaigų pareigūnai ir darbuotojai, kaip ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, medikai dėl karantino dirba pavojingų veiksnių veikiamose vietose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo", taip pat Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų centro vadovo sprendimais, statutiniams pareigūnams ir darbuotojams tenka uždavinys užtikrinti karantino sąlygų laikymosi kontrolę. Statutiniai pareigūnai ir kiti darbuotojai, atlikdami savo pareigas, susiduria su grėsme užsikrėsti COVID-19, nes privalo bendrauti su piliečiais. Didžiausia grėsmė tame, kad gali pasitaikyti ir tokie atvejai, kai bendraujama su asmeniu, kuris ir neįtaria, kad jau serga COVID-19, nors neturi ligai būdingų požymių ir pan.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato aiškių darbo (tarnybos) kompensavimo esant pandemijai sąlygų. Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą 56 str. 1d. 3 p. pareigūnams mokamos priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Praktikoje šios nuostatos įgyvendinimas yra skirtingas, priklauso nuo staigų turimo finansavimo ir šių įstaigų vadovų sprendimų, o išmokos neviršija 10 proc. dydžio priemokos.

2020 m. gegužės 8 d. grupė Seimo narių įregistravo ,,ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO PAPILDYMO 322 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTĄ"

Statutinių įstaigų pareigūnai ir darbuotojai, kaip ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, medikai dėl karantino dirba pavojingų veiksnių veikiamose vietose. Tokiu būdu statutiniams pareigūnams ir kitiems darbuotojams karantino laikotarpiu būtina užtikrinti atitinkamas socialines garantijas bei tinkamai kompensuoti už jų darbą. Įstatymo projektu siūloma karantino laikotarpiu statutiniams pareigūnams ir kitiems darbuotojams nustatyti 60 iki 100 procentų dydžio pareiginės algos (darbo užmokesčio) priemoką, atsižvelgiant į konkretaus statutinės įstaigos pareigūno, valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

MDPS informacija

Įstatymo pataisos dėl būtinų priemonių COVID-19 pandemijos sąlygomis

Šiandien Seime priimtos pataisos ir pakeista ligos išmokų tvarka, kuomet Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar karantiną. Įstatymo pataisos įsigalios kai jas pasirašys Prezidentas.

PARAMA DARBO VIETOMS IŠSAUGOTI.
Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams. Kai įmonėje paskelbiama prastova, darbuotojas turi gauti dalį savo darbo užmokesčio:
- Pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas – 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jei nereikalaujama būti darbe), nuo 4 dienos – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu prastova trunka mėnesį, darbuotojas turi gauti ne mažesnį nei minimalų atlyginimą (607 eurai „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“). Kai prastova skelbiama ekstremalios situacijos arba karantino metu, valstybė iš dalies padengs darbuotojo darbo užmokesčio sąnaudas.
- Išmoka už prastovą. Jeigu darbdavys darbuotojui mokės 40 proc. nuo minimalios algos, tuomet valstybė prisidės 60 proc. nuo minimalios algos. Išmoka už prastovą bus mokama iš „Sodros“ administruojamo fondo už laiką, kai galioja paskelbta prastova dėl ekstremalios situacijos arba karantino.
- Subsidija. Jeigu darbdavys darbuotojui mokės 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio, tuomet valstybė prisidės 60 proc. nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, bet valstybės indėlio „lubos“ 607 eurai bruto. Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

LIGOS IŠMOKA DARBUOTOJAMS, KURIE UŽSIKRĖTĖ ATLIKDAMI PAREIGAS.
Jeigu sveikatos priežiūros specialistai ir pareigūnai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“). Įstatymo nuostata galios ir tiems, kurie užsikrėtė iki įsigaliojant įstatymo pataisai. Šiuo metu mokama įprasto dydžio ligos išmoką – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Kiekvienu atveju ,,Sodros“ teritoriniam skyriui reikės pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareigų atlikimo ir ligos ryšį.

LIGOS IŠMOKA VAIKAMS PRIŽIŪRĖTI.
Už sveiko darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko priežiūrą, kai paskelbiamas infekcijos plitimą ribojantis režimas ir dėl to duris užveria darželiai ir mokyklos, esant ekstremaliai situacijai arba karantinui, išmoka bus mokama iki pasibaigs ekstremali situacija arba atšaukiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. (Dabar nustatyta, kad nedarbingumas suteikiamas ir ligos išmoka vaiko priežiūrai mokama 14 kalendorinių dienų.)

Skaityti daugiau: Įstatymo pataisos dėl būtinų priemonių COVID-19 pandemijos sąlygomis