Darbuotojo teisė, atsijungti pasibaigus darbo laikui – papildoma apsauga
Seime grįžta iniciatyvos peržiūrėti Darbo kodekso nuostatas ir įtvirtinti nuotoliniu būdu dirbančio darbuotojo teisę atsijungti nuo darbo tikslais naudojamų skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamam ne darbo laiku.
Nors skaitmenizacijos plėtra darbo santykiuose ir išpopuliarėjęs nuotolinis darbas suteikė ekonominės ir socialinės naudos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau kartu paskatino su užimtumu susijusias problemas – suintensyvėjo ir pailgėjo darbo valandos, ėmė nykti profesinio ir asmeninio gyvenimo ribos, kilo klausimų dėl teisingo atlyginimo už darbą, pablogėjo dalies darbuotojų fizinė ir psichinė sveikata, dalyje darboviečių įsitvirtino kultūra ir lūkestis, kad darbuotojai turi būti nuolat prisijungę ar pasiekiami darbdavio ar kitų darbuotojų. „Eurofund“ atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad reguliariai iš namų dirbantys darbuotojai daugiau nei dvigubai dažniau linkę dirbti viršydami nustatytą darbo laiko normą, lyginant su darbovietėje dirbančiais darbuotojais, reguliariai nuotoliu dirbantys darbuotojai teigė dažniau patiriantys su darbu susijusį stresą, miego sutrikimus, galvos skausmus, nerimą ir kt.
Europos Parlamentas, reaguodamas į darbo rinkos pokyčius, dar 2021 m. pradžioje priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl naujos direktyvos, numatančios darbuotojų teisę atsijungti, priėmimo (toliau – rezoliucija). Europos Parlamentas, be kita ko, Komisijai pateikė naujos direktyvos projektą, kurios tikslas – pagerinti visų darbuotojų darbo sąlygas nustatant būtiniausius teisės atsijungti reikalavimus.
Europos Parlamentas teisę atsijungti rezoliucijoje apibrėžia kaip teisę nesiimti su darbu susijusios veiklos ir nepalaikyti su darbu susijusių ryšių skaitmeninėmis priemonėmis ne darbo laiku. Teisė atsijungti turėtų būti taikoma visiems darbuotojams ir visiems sektoriams – tiek viešajam, tiek ir privačiajam. Direktyvoje, kurią siūlė priimti Europos Parlamentas, numatyta, kad darbuotojai turi turėti teisę išjungti su darbu susijusias priemones ir ne darbo laiku nereaguoti į prašymus be neigiamų pasekmių rizikos (siūlomas draudimas diskriminuoti ar taikyti ne tokias palankias sąlygas, atleisti ir imtis kitų nepalankių priemonių darbuotojų, besinaudojančių ar ketinančių pasinaudoti šia teise, atžvilgiu). Darbdaviai atitinkamai neturėtų reikalauti, kad darbuotojai dirbtų ne darbo laiku, būtų pasirengę atlikti darbą arba pasiekiami ne darbo laiku, o bendradarbiai turėtų vengti susisiekti su kolegomis ne darbo valandomis darbo tikslais.
Skaityti daugiau: Darbuotojo teisė, atsijungti pasibaigus darbo laikui – papildoma apsauga
Loreta Soščekienė: In memoriam valstybės tarnybai
Susipažinau su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtu nauju valstybės tarnybos įstatymo projektu. Iškilo tik vienas klausimas. Kas benorės ateiti į valstybės tarnybą, jeigu ji bus reformuota taip, kaip žadama. Gaila tų valstybės tarnybos žinovų, kurie, paklusdami politinei valiai, turėjo parengti šį valstybės tarnybos nekrologą.
Tarnyba ruošiama... senukams?
Nebestebina ir tai, kad VRM vadovai, akivaizdžiai ignoruojantys problemas, su kuriomis susiduria viena valstybės tarnautojų dalis, o būtent statutiniai pareigūnai, visas jėgas meta abejotinos vertės valstybės tarnybos pertvarkai. Šiuo metu galiojančiame valstybės tarnybos įstatyme yra įtvirtintas amžiaus cenzas, t.y. asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Įstatymo projekte viršutinės ribos nebelieka, t.y. galėsi žmogau dirbti ir iki 100 metų. Iš tiesų, perskaičius visą projektą, tai nebestebina, nes valstybės tarnyba bus patraukli tik vadovams ir pensininkams, jaunimo ten ir surišus nenutempsi.
Grąžinamas principas „aš vadovas – tu kvailys“?
Karjeros valstybės tarnautojų veiklos vertinimas paliktas vien tik tiesioginio vadovo malonei. Nebeliko jokių nuostatų, reglamentuojančių tolesnį procesą, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu. Matyt, rengėjai yra tvirtai įsitikinę, kad tokių drąsuolių tiesiog nebebus. Iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamųjų dalių išbraukiamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Panašu, kad toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į valstybės tarnybos patrauklumą įsigaliojus šiam įstatymui. Kaip minėjau, jaunimas vargu ar ateis dirbti, o likusiems, 65 metų ir vyresniems iš tiesų didelė prabanga mokėti tokį priedą, juolab, kad jie gaus ir pensijas. Pagal projektą, kiekvienos įstaigos vadovas nustatys įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą. Visiškai neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis bus ši sistema rengiama, keičiama ar panaikinama. O mes turime labai karčios patirties, kai net griežtai įstatymu reglamentuotos tvarkos interpretuojamos labai kūrybingai, bet tai bent gali „atsukti“ atgal. O ką kalbėti, kai nebus aiškių įstatyminių kriterijų, kuriais gali remtis profesinės sąjungos, ginančios narių teisių pažeidimus?
Linkėjimai regionams, svajojantiems prisivilioti specialistų
Skaityti daugiau: Loreta Soščekienė: In memoriam valstybės tarnybai
2023 m. Nacionalinė kolektyvinė sutartis
Spalio 10 d. Vyriausybės įgaliota socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuri galios trejus metus, išskyrus sąlygą dėl bazinio dydžio.
Nacionalinė sutartis šalyje pasirašoma jau penktus metus.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė pasirašymo ceremonijoje pasidžiaugė, jog ši diena – istorinė, nes „Nacionalinė kolektyvinė sutartis įgauna kitas ribas, nes ji praplečiama visam viešajam sektoriui. Ji galios ir valstybės bei savivaldybių valdomoms įmonėms, viešosios įstaigoms“.
Šalys susitarė 2023 metams padidinti pareiginės algos bazinį dydį visiems viešojo sektoriaus tarnautojams, darbuotojams ir pareigūnams iki 186 euro. Šis dydis taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, kariams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams. Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, pareigūnų.
Taip pat sutarta dėl papildomų atostogų dienų mokymuisi, sveikatai gerinti, saviugdai ar savanorystei, didinti viešojo sektoriaus darbuotojų motyvaciją, užtikrinti jų teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams
Sutartį su Vyriausybe pasirašiusių profesinių sąjungų nariai 2023 – 2025 metais galės pasinaudoti ir papildomomis garantijomis.
PAPILDOMOS KASMETINĖS ATOSTOGOS SAVIUGDAI ARBA SAVANORYSTEI. Profesinių sąjungų nariai trejus metus kol galios sutartis galės išeiti 2 darbo dienomis ilgesnių kasmetinių atostogų saviugdai arba savanorystei.
LPSK VII suvažiavimo rezoliucija
Rugsėjo 18 d. aukščiausiems šalies vadovams išsiųsta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos VII suvažiavimo rezoliucija „Dėl socialinio dialogo plėtros“.
Jame reiškiamas susirūpinimas dėl vis dažnėjančio trukdymo profesinėms sąjungoms veikti arba apskritai joms steigtis, dėl kai kurių darbdavių veiksmų stabdyti streikus stengiantis tiesiogiai ir netiesiogiai susidoroti su savo teises ginančiais darbuotojais, dėl profesinių sąjungų atstovų pažeidžiamumo, dėl per mažų baudų darbdaviams, šiurkščiai pažeidžiantiems darbuotojų teises bei darbų saugos reikalavimus kolektyvinių sutarčių.
Prezidentui, Seimo pirmininkei ir Premjerei nusiųstoje rezoliucija siekiama atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją ir reikalaujam ją keisti. Pateikta dešimt pasiūlymų:
1. Įteisinti darbdavio lygmeniu veikiančio profesinės sąjungos pirmininko apsaugą nuo atleidimo iš darbo visą jo kadenciją ir 6 mėn. po kadencijos pabaigos.
2. Liberalizuoti streikų skelbimą ir apriboti teismų galimybes atidėti streikus.
3. Įteisinti nuostatą, kad įmonėse/įstaigose, kuriose veikia profesinė sąjunga, nebūtų steigiama darbo taryba.
4. Nedekriminalizuoti trukdymo profesinių sąjungų veiklai ir palikti šią veiką Baudžiamajame kodekse.
5. Nustatyti prievolę bendrovėms į juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organus įtraukti darbuotojų atstovus.
6. Darbdavio lygmeniu veikiančių darbuotojų atstovus atlikti savo funkcijoms atleisti nuo darbo pareigų vykdymo paliekant darbo užmokestį.
7. Numatyti mokestines lengvatas įmonėms už naudas darbuotojams, kurios numatytos darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse.
Nauja valdančiųjų pertvarka: vienam atlyginimą kelia, kitam kelia, trečiam – nebeliko
Valdantieji norėtų įgyvendinti plačią viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos pertvarką, kurios metu ketina didinti darbo užmokestį valstybės įstaigų vadovams, teisėjams, politikams bei valstybės pareigūnams. Kitiems tokia laimė artimiausiu metu tikriausiai nenusišypsos, nes biudžetas ne guminis.
Jeigu viskas seksis gerai, pertvarka turėtų prasidėti jau nuo kitų metų, bet, neabejotina, kad Seime ir visuomenėje ji sukels daug diskusijų. Visų pirma dėl to, kad vieniems darbo užmokestis turėtų augti vienu ypu ir stipriai, o kitiems – neaugti arba augti priklausomai nuo šalies ekonominės raidos. Taip pat ketinama atsisakyti kai kurių privilegijų, o kada jų atsisakymas buvo priimamas maloniai ir be prieštaravimų?
Ingridos Šimonytės Vyriausybė savo programoje žadėjo sukurti tokią viešojo administravimo sistemą, kuri suteiktų galimybių į viešąjį sektorių pritraukti, jame išlaikyti bei motyvuoti aukščiausios kompetencijos specialistus, gerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę.
Ar taip nutiks, priklauso nuo daug veiksnių, bet kai kurios planuojamos pertvarkos detalės jau dabar kelia daug klausimų Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinei sąjungai, savo pastabas išsakė Prezidentūra bei daug kitų institucijų.
Kam – algos šuolis, o kam – įšaldymas
Viešasis sektorius apima valstybės tarnautojus, įskaitant ir įstaigų vadovus, politikus, valstybės pareigūnus, taip pat prokurorus, teisėsaugos institucijų pareigūnus, karius, teisėjus bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojus. Valdančiųjų planuojama pertvarka turėtų paliesti beveik visų išvardintų profesijų žmones, tik vienus reforma pradžiugins, o kitiems ji nelabai patiks.
LTPF laiškas EK: krizė prie sienos su Baltarusija nesibaigė
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) išsiuntė laišką Europos Komisijos pirmininkei Ursula von der Leyen ir Europos Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generaliniam direktoratui dėl būtinybės skirti daugiau dėmesio saugumo situacijai prie sienos su Baltarusija.
Priminsime, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) ir Europos policijos sąjunga (EPU) drauge jau buvo kreipusios į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, ragindamos palaikyti du pagrindinius LTPF siekius, galinčius padėti veiksmingiau kovoti su autoritarinio Baltarusijos režimo sukelta migracijos krize Rytų Europoje. Tai – a) pasidalinti finansinę fizinio barjero įrengimo naštą pasienyje su Baltarusija, nes saugoma bendra ES siena; b) įkurti Europos masto agentūrą hibridinėms grėsmėms bendrai analizuoti ir atliepti (kaip kad migrantų panaudojimą politiniam spaudimui).
„Deja, gautas EK Migracijos ir vidaus reikalų generalinio direktorato atsakymas mūsų netenkino. Jame pareikšta, kad esą Europos Komisija turi nuoseklią politiką nefinansuoti fizinių barjerų. Vis tik, LTPF nuomone, Rusijos paskelbtas karas prieš Ukrainą, grasinimai Vakarams, negerėjanti padėtis Baltarusijoje aiškiai parodė, kad pasaulis pasikeitė ir reikia pergalvoti įprastus būdus bei „nuoseklią politiką“. Vėlgi – nors finansinės naštos pasidalinimas dėl fizinio barjero visų saugumo grėsmių neišspręstų, tai būtų žingsnis tinkama linkme bei pademonstruotų ES vienybę saugumo klausimuose. Būtent tokius signalus norime siųsti autoritariniams režimams prie ES sienų, o ne komunikuoti, kad „remiantis Šengeno sienų kodeksu, išvengti ir atgrasyti neleistinų sienos kirtimų yra šalių narių atsakomybė“, – sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
Ji primena, kad, nors dėl karo Ukrainoje mažiau girdime apie bėdas pasienyje su Baltarusija, migrantų krizė nesibaigė ir bet kada gali vėl sustiprėti.
Pridedame laiško originalą.
Dear Ms. Ursula von der Leyen,
On March 22 the Lithuanian Federation of Law Enforcement Officers (LTPF) received a reply from EC Directorate-General for Migration and Home Affairs.
Skaityti daugiau: LTPF laiškas EK: krizė prie sienos su Baltarusija nesibaigė
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
