Šeimyniniam poilsiui viename iš ramiausių ir tyliausių Latvijos pajūrio kurortų Ventspilyje išnuomojami vieno, dviejų ir trijų kambarių butai. Ventspilis nemažas miestas, tačiau nuomojami butai yra netoli jūros Gaismas (butai po 2 ir 3 kambarius su uždaru sodu). Taip pat vos kelios minutės kelio iki miesto centro. Prie gyvenamojo namo rasite automobilių stovėjimo aikštelę, todėl nebus jokių problemų norint parkuoti savo transporto priemonę.
Kiekviename bute yra atskiros virtuvės, kur galėsite patys pasiruošti pusryčius, pietus ar vakarienę. Virtuvės yra su visa reikalinga įranga tokia, kaip viryklė, šaldytuvas, indai, puodai, ir kiti reikalingiausi daiktai maisto gaminimui.
Nuomojamuose butuose Jums nieko netruks. Jie pilnai apstatyti reikalingiausiais baldais, kurių gali prireikti kasdien. Butai moderniai įrengti, su virtuvėmis, svetainėmis, vonios kambariais. Visi butai aprūpinti patalyne. Atsivežti reikia tik savo rankšluosčius ir patalynės užvalkalus. Kiekviename bute yra WiFi internetas, tad Jūs galėsite jaustis, kaip namuose. Gyvenamoji patalpa tiks tiek darbui, tiek pramogoms, bei suteiks daugiau privatumo ir komforto.
Siūlomi trumpalaikės nuomos apartamentai yra kur kas pigesni nei viešbučio kambariai. O butą nuomai visai šeimei galėsite rinktis pagal savo poreikius ir finansines galimybes.
Pasiteirauti dėl sąlygų ar rezervavimo maloniai prašome kreiptis telefonu: +37060331617
Gaismas iela 2A-1
Nuo 2024 metų pradžios keičiasi biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo reglamentavimas,- informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Dėl konkrečios darbo apmokėjimo tvarkos kiekvienoje įstaigoje turi būti tariamasi su darbuotojų atstovais.
2024 metų Pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami atsižvelgiant į Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (BD) nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytą pareiginės algos bazinį dydį – 1785,4 euro.
Įstaigų vadovams paliekamas pareiginių algų koeficientų intervalas – „grindys“ ir „lubos“ –, kitiems darbuotojams – tik minimalios koeficientų ribos pagal pareigybių grupes, numatant, kad darbuotojų koeficientai negali viršyti vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio – 3,98. Pastarajai nuostatai taikoma išimtis, kai pareigybė yra trūkstamų profesijų sąraše ar kultūros ir meno darbuotojai yra įgiję nacionalinį ir tarptautinį pripažinimą arba kai darbuotojas turi kvalifikacinę kategoriją.
Konkretūs koeficientai arba koeficientų intervalai diferencijuoti pagal kriterijus, tokius kaip profesinio darbo patirtis, darbo sudėtingumo ar atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių turėjimas, turi būti numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba pasikonsultavus su darbuotojų atstovais.
Biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos rėžiai iki reformos svyravo nuo 1693 eurų iki 3069 eurų, po reformos rėžiai bus nuo 2303 eurų iki 7106 eurų. Konkretų pareiginės algos dydį nustatys savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija pagal pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijus (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdį, jos dydį, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribas ar kitus kriterijus).
Taip pat darbuotojams didėja minimalieji pareiginės algos koeficientai, siekiant, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., MMA nustačius 924 eurus ir BD – 1785,40 euro, jų dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA. Biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji koeficientai vidutiniškai didės 7 proc.
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdyba ne pirmą kartą girdi pareigūnų nusiskundimus dėl netinkamo darbo organizavimo Medininkų kelio poste. Šį kartą skelbiame gautą laišką, kuriame iš vidaus griežtai vertinama Medininkų poste vyraujanti toksiška atmosfera, vadovų taikomas mobingas ir klestintis psichologinio teroras. Daugiausiai nuo susidariusios situacijos kenčia darbuotojai, ignoruojami visuomeniniai ir įstaigos reputaciniai interesai. Ar ne laikas pripažinti, kad muitinės įstaigos su Imuniteto tarnyba turėtų užkardyti ne problemų viešinimą, o dirbtinių problemų kūrimą, bei vidutinės grandies vadovų piktnaudžiavimą susijusį su nemokšišku pareigūnų veiklos reguliavimu?
Cituojame neredaguotą laiško tekstą:
"Laba diena. Rašau iš didelės nevilties, dėl to su kuo jau baigiame susigyventi Medininkų poste. Čia jau kuris laikas kenčiame nuolatinį nekonkretumą, šiai dienai labiausiai dėl pietų valandų. Suprantame, kad su šiuo klausimu kreipiasi daug postų ir daug inspektorių, bet girdime, kad yra postų toje pačioje Teritorinėje kur viršininkai sugeba tvarkytis kūrybiškai ir žmogiškai kai tuo tarpu čia jaučiame ne bendravimą o terorizavimą. Pasikreipus, kodėl vieni ar kiti sprendimai netaikomi čia - būta atsakymų, kad pas jus taip niekas nenorėjo. Tačiau nieks ir nesiūlė ir neklausė, iš kur galim žinoti ko galim norėti. Nuolatinis išsigalvotos ir niekur neužrašytos tvarkos kaitaliojimas - dėl valandų atidirbimo. Po šių tvarkų prastūmimo buldozeriu, inspektoriai toliau tuo buldozeriu ir stumdomi. Kaip savaitė, taip naujiena - minuso tolerancija nulinė, kitą savaitę 11 valandų, tada vėl nulinė… Šakos dvišalės tarybos protokolas laikomas anekdotu ir sulaukia juokų. Pavaldinių vengimas ir veikimas laiškais ir per kitus asmenis.
Teko matyt daug valdžių, teko apie šią girdėt nemažai. Paskalom netikiu, bet nenoriu tikėt ir tuo, kad tai poros žmonių sadizmas ar savivaldžiavimas. Kam reikėjo atimti 15 minučių darbo pradžioje?... Daug neatsakytų klausimų ir daug tiek fizinio tiek emocinio nuovargio. Ir tai nėra tik apie tai, kad eini į darbą kaip priklauso pagal grafiką ir lieki skolingas. Tiesiog ši tema skaudžiausia šiandien. Net jei ši beprotybė ir bus ištaisyta - kas užtikrins, kad baigsis ir psichopatija?
Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga sveikina Seime įstatymu įteisintą neteisėtų migrantų apgręžimo politiką – ji galioja nuo gegužės 3 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) nuo šiol galės ekstremaliosios situacijos bei nepaprastosios padėties metu apgręžti neteisėtai sieną kertančius užsieniečius.
Tokie asmenys toliau galės teikti prieglobsčio prašymus nepaisant to, ar į šalį pateko teisėtai, ar ne. Tačiau nelegaliai sieną kirtusį prieglobsčio prašytoją pareigūnai galės sulaikyti.
Profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa įstatymą vertina pozityviai:
- Lietuva laikosi teisingos pozicijos – neturime tapti tranzito šalimi. Pasienio pareigūnai turi galėti tinkamai užtikrinti Valstybės saugumą, saugant Valstybės ir Europos išorinę sieną. Ypač vertinant susiklosčiusią geopolitinę situaciją su grėsmėmis iš Rusijos ir Baltarusijos pusių.
- Pasienio pareigūnai neturi atlikti pavežėjų ar apgyvendintojų funkcijos.
- Juo labiau, kad įstatymas vis tiek greičiausiai buvo parengtas konsultuojantis su Baltijos šalimis ir Lenkija, kurioms šiuo metu taip pat tenka atlaikyti spaudimą iš Baltarusijos pusės, iš kurios grupės migrantų tiesiog jėga stumiamos per valstybių sienas.
Vis tik, profesinė sąjunga įžvelgia rizikų, susijusių su šiuo įstatymu:
- Vadovaujantis šiuo įstatymu atsakomybė dėl migrantų įleidimo visa apimtimi perkeliama pasieniečiams. Tai reiškia, kad pasieniečiai privalės kiekvieno užsieniečio atžvilgiu atlikti individualų poreikio vertinimą bei nustatyti ar užsienietis gali būti priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupėms, nukentėjusiems nuo ekstremalios situacijos, ginkluoto konflikto ar asmenims, kuriems kilmės šalyje gali grėsti persekiojimas dėl religijos, rasės, politinių įsitikinimų ir pan.
- Kyla reali grėsmė, jog pasieniečiai taps dar didesniu Nevyriausybinių organizacijų ar kitų institucijų taikiniu dėl kiekvieno užsieniečio (ne)įleidimo ar „neteisingo“ įstatymo taikymo. Visas šias atakas ir spaudimą iš įvairių asmenų bei organizacijų pasieniečiai jaučia visos migracinės krizės metu.
Skaityti daugiau: R. Liepa: „Lietuva neturi tapti migrantų tranzito šalimi“
Kovo 27 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) surengė pasitarimą, kuriame siekė su suinteresuotomis pusėmis susitarti, kas galėtų būti svarbios priežastys, dėl kurių žmonės galėtų nutraukti kaupimą II pakopos privačiame pensijų fonde. Konstitucinis Teismas (KT) kovo pradžioje paskelbė, kad žmonėms turi būti numatyta galimybė pasitraukti iš kaupimo dėl svarbių priežasčių.
Ministrė Monika Navickienė susitiko su privačių pensijų fondų valdytojų, kaupiančiųjų, profesinių sąjungų darbdavių, Lietuvos banko, „Sodros“, Finansų ministerijos atstovais.
Viceministras Martynas Šiurkus pristatė SADM atliktos gyventojų apklausos rezultatus. Virš 90 proc. gyventojų (iš daugiau nei 3 tūkst. apklaustųjų) norėtų turėti galimybę atsiimti pinigus iš antros pakopos dėl itin svarbių priežasčių. Tarp jų dažniausiai buvo vardijama sunki liga, sunki negalia ir jei susidaro aplinkybės, kad žmogus gali prarasti vienintelį būstą. Daugumos apklausoje dalyvavusiųjų pajamos – daugiau nei 1200 eurų „į rankas“.
Tiek Investicinių ir pensijų fondų, tiek Pensijų fondų dalyvių asociacijų atstovai teigė, jog išimčių pasitraukti iš II pensijų kaupimo pakopos sistemos sąrašas turi būti trumpas ir baigtinis, o pasitraukimo priežastys neturėtų būti susijusios su vartojimu. Privačių pensijų fondų atstovai taip pat teigė nepageidaujantys papildomos naštos, susijusios su priežasčių vertinimu, sprendimų priėmimu ir išlaidomis atstovavimui teismuose. Ją esą galinti prisiimti „Sodra“.
Ministrė M. Navickienė sakė, jog po KT sprendimo nebus taip, kad fondų valdytojams niekas nesikeis. Jos teigimu, ministerija nesvarsto galimybės, jog „Sodra“ apsiimtų papildomą naštą.
Susitikime išdėstyta ir LPSK pozicija. LPSK ir toliau mano, jog II pakopos privati pensijų kaupimo sistema yra ydinga ir nepalanki žmonės, uždirbantiems iki vidutinės mėnesio algos. Kas link sąrašo, tai jis niekada nebus baigtinis, nes nuolat rasis iniciatyvų Seime jį koreguoti. Jau nekalbant apie tai, kad dėl jo susitarti bus itin sudėtinga. Taip pat labai svarbu, kad minimos korekcijos, jei jos bus padarytos, netaptų papildoma našta valstybės sektoriui.
Susipažinusi su SADM siūlymais dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų reguliavimo pakeitimo, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija dalį suplanuotų pokyčių vertina atsargiai ir siūlo koreguoti kai kurias nuostatas, nes tai gali programuoti naujas problemas.
„Minimalaus stažo, reikalingo vadinamoms statutinėms pensijoms, ilginimas tris kartus, periodo, už kurį būtų skaičiuojamos pensijos bei teisė pensiją gauti tik sulaukus amžiaus, kuomet įstatymai reikalauja baigti tarnybą, yra esminiai punktai, kuriuos siūlome koreguoti. Taip būtų sukurta daugiau teisingumo žmonėms, garbingai tarnavusiems valstybei“,- sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.
LTPF siūlo koreguoti kai kuriuos SADM pasiūlymus:
Planuojama, kad minimalus tarnybos stažas teisei į pensiją įgyti būtų 15 metų. Išskyrus atvejus, kai asmenys atleidžiami dėl sveikatos, kaip netinkami tarnybai ir kai sveikatos praradimo priežastys susijusios su tarnyba. Iš tiesų, būtų sudėtinga nustatyti, ar insultas, infarktas, onkologinės ligos tiesiogiai susijusios su tarnyba, ar ne. Šis pasiūlymas netinkamas, nes tai blogina pareigūnų padėtį.
Planuojama pensijos dydį apskaičiuoti iš paskutinių 15 tarnybos metų. Pareigūnų darbo užmokestis po truputį didėjo tik nuo 2016 metų. Imant 15 metų „atgal“ –vienareikšmis pareigūnų situacijos bloginimas. LTPF siūlymas – sutrumpinti šį laikotarpį ir nustatyti tokį terminą, kuris užtikrintų optimaliai maksimalų pensijos dydį.
Norima, kad pensijos dydis būtų 2,5 proc. darbo užmokesčio už vienus tarnybos metus ir ne daugiau kaip 70 proc. paskutinio darbo užmokesčio į rankas. Į darbo užmokestį įskaitomi visi priedai ir priemokos, t.y. apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą. Pagal tokį paskaičiavimą, pareigūnas, turintis 30 metų darbo stažą turėtų gauti 75 proc. darbo užmokesčio dydžio pensiją. Tačiau skaičiuojant pensiją nuo paskutinių 15 metų darbo užmokesčio vidurkio, darbo užmokesčio vidurkis mažėja ir jis gali būti gerokai mažesnis, negu 70 proc. paskutinio darbuotojo darbo užmokesčio. LTPF nuomone, tai dar vienas argumentas, dėl ko reikia trumpesnio laikotarpio, iš kurio būtų skaičiuojama pareigūno pensija.
Skaityti daugiau: Pareigūnų pensijų reforma – žingsnis į priekį