Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Žinios

Kategorija: Pranešimai

Atnaujinta: 2024 m. kovo 29 d.

Peržiūros: 1905

Kovo 27 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) surengė pasitarimą, kuriame siekė su suinteresuotomis pusėmis susitarti, kas galėtų būti svarbios priežastys, dėl kurių žmonės galėtų nutraukti kaupimą II pakopos privačiame pensijų fonde. Konstitucinis Teismas (KT) kovo pradžioje paskelbė, kad žmonėms turi būti numatyta galimybė pasitraukti iš kaupimo dėl svarbių priežasčių.

Ministrė Monika Navickienė susitiko su privačių pensijų fondų valdytojų, kaupiančiųjų, profesinių sąjungų darbdavių, Lietuvos banko, „Sodros“, Finansų ministerijos atstovais.

Viceministras Martynas Šiurkus pristatė SADM atliktos gyventojų apklausos rezultatus. Virš 90 proc. gyventojų (iš daugiau nei 3 tūkst. apklaustųjų) norėtų turėti galimybę atsiimti pinigus iš antros pakopos dėl itin svarbių priežasčių. Tarp jų dažniausiai buvo vardijama sunki liga, sunki negalia ir jei susidaro aplinkybės, kad žmogus gali prarasti vienintelį būstą. Daugumos apklausoje dalyvavusiųjų pajamos – daugiau nei 1200 eurų „į rankas“.

Tiek Investicinių ir pensijų fondų, tiek Pensijų fondų dalyvių asociacijų atstovai teigė, jog išimčių pasitraukti iš II pensijų kaupimo pakopos sistemos sąrašas turi būti trumpas ir baigtinis, o pasitraukimo priežastys neturėtų būti susijusios su vartojimu. Privačių pensijų fondų atstovai taip pat teigė nepageidaujantys papildomos naštos, susijusios su priežasčių vertinimu, sprendimų priėmimu ir išlaidomis atstovavimui teismuose. Ją esą galinti prisiimti „Sodra“.

Ministrė M. Navickienė sakė, jog po KT sprendimo nebus taip, kad fondų valdytojams niekas nesikeis. Jos teigimu, ministerija nesvarsto galimybės, jog „Sodra“ apsiimtų papildomą naštą.

Susitikime išdėstyta ir LPSK pozicija. LPSK ir toliau mano, jog II pakopos privati pensijų kaupimo sistema yra ydinga ir nepalanki žmonės, uždirbantiems iki vidutinės mėnesio algos. Kas link sąrašo, tai jis niekada nebus baigtinis, nes nuolat rasis iniciatyvų Seime jį koreguoti. Jau nekalbant apie tai, kad dėl jo susitarti bus itin sudėtinga. Taip pat labai svarbu, kad minimos korekcijos, jei jos bus padarytos, netaptų papildoma našta valstybės sektoriui.

Skaityti daugiau: II pakopos pensijų sistemą reikia keisti

Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Žinios

Kategorija: Pranešimai

Atnaujinta: 2017 m. kovo 26 d.

Peržiūros: 2984

Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Žinios

Kategorija: Pranešimai

Atnaujinta: 2018 m. vasario 13 d.

Peržiūros: 5326

Vasario 6 d. departamente įvyko Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (MDPS) atstovų ir Muitinės departamento vadovų susitikimas, kurio metu buvo diskutuota apie muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procesą. Kalbėta apie tai, kad blogą Muitinės departamento statutinės komisijos darbą lemia ne vien pasenęs reglamentas, bet ir objektyvumo trūkumas, bei neetiškas komisijos narių elgesys. Muitinės departamento iniciatyva aptartas bendros pozicijos išsakymo susitikimuose su asignavimų valdytojais (Finansų ministerija) klausimas.

Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė ir valdybos pirmininkas Jūrius Bruklys posėdį pradėjo iškeldami klausimą dėl akivaizdžiai prastėjančių darbo sąlygų.

Muitinės vadovai pritarė šiems pastebėjimams ir paminėjo, jog kasmet gauna nusiskundimų dėl vis prastesnio paslaugas atliekančių tarnybinių patalpų valytojų darbo bei mato vis brangstančias paslaugų kainas ir paprašė profsąjungos atstovų padėti ir kartu spręsti šią problemą: stebėti, fiksuoti, analizuoti ir reikšti pretenzijas. Muitinės departamento vadovai įsipareigojo svarstyti galimybę sugrįžti prie nuolatinių valytojų samdymo.

Taip pat buvo iškeltas klausimas apie muitinės pareigūnų buitinių tarnybos sąlygų pagerinimą teritorinėse muitinėse, nes pareigūnų persirengimo patalpos naudojamos kitoms reikmėms, spintelių dydžiai nepakankami, patalpose nėra dušų ir pan.

Arūnas Adomėnas informavo, kad š. m. kovo mėnesį visus muitinės pastatus valdyti perima Valstybės įmonė Turto bankas. Pasak jo, už pastatų administravimą muitinei teks mokėti preliminariais skaičiavimais apie 240 tūkst. eurų, tuo metu kai Finansų ministerija muitinės turtui administruoti yra skyrusi vos 88 tūkst. eurų. Todėl šiuo metu yra sprendžiamas klausimas, kur gauti trūkstamų pinigų, juolab, kad kitiems poreikiams lėšos taip pat yra gerokai apkarpytos.

Leokadija Daujotaitė taip pat pasidomėjo, kaip būtų galima spręsti postų bei mobiliųjų grupių pareigūnų uniformų trūkumo klausimą. Finansų skyriaus viršininkas Arūnas Bartaška patikino, kad iš viso per metus pareigūnų uniformoms yra numatyta 230 tūkst. eurų. Bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas peržiūrėti uniformų dėvėjimo terminus ir komplektų skirstymo prioritetus.

Skaityti daugiau: Dėl vertinimo kvotų MD kaltina Finansų ministeriją ir lėšų trūkumą

Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Žinios

Kategorija: Pranešimai

Atnaujinta: 2017 m. balandžio 18 d.

Peržiūros: 6132

Asociacijos susitarimą sudariusiems pareigūnų, muitinės darbuotojų, švietimo, transporto darbuotojų atstovams ir Nacionaliniam aktyvių mamų sambūriui Trišalės tarybos durų kol kas atverti neketinama. Kol taryba imituoja sudėtingą naujų narių priėmimo procesą, profesinės sąjungos su savo siūlymais Darbo kodekso pataisoms pasiryžę belstis tiesiogiai į Vyriausybės ir Seimo duris.

„Jei mums nepavyks tapti Trišalės tarybos nariais, veiksime savarankiškai. Yra begalės svarbių klausimų, kuriuos spręsime dirbdami tiesiogiai su Vyriausybe ir Seimu. Patirties tam tikrai turime daugiau nei pakankamai. Tuo tarpu Taryba, turinti potencialo tapti viena svarbiausių socialinės politikos formuotojų, greičiausiai liks tik savotiška joje esančių žmonių smėlio dėže", - sako Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) Vladimir Banel.

Asociacijos atstovai sieks, kad į Darbo kodeksą būtų įtrauktos tiek biudžetinių įstaigų darbuotojams, tiek statutiniams pareigūnams galiojančios nuostatos, susijusios su darbo laiko apskaičiavimu, viršvalandžių apmokėjimu ir profesinės sąjungos veiklos garantijomis.

Siūlo neapmokestinti profesinės sąjungos nario mokesčio

Asociacija siūlo daug dėmesio skiria profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetencijai ir veiklos garantijų užtikrinimui. Be to, siūloma numatyti atsakomybę už neteisėtą trukdymą profesinių sąjungų veiklai.

„Valstybė sako skatinanti narystę profesinėse sąjungose, jų nariams yra taikomos tam tikros lengvatos. Pavyzdžiui, išlaidos draudimui, studijoms yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Mes gi siūlome tokią lengvatą taikyti ir profesinių sąjungų narių mokamam nario mokesčiui", - teigia V. Banel.

Skaityti daugiau: Susivienijusios profesinės sąjungos teikia siūlymus Darbo kodeksui

Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Žinios

Kategorija: Pranešimai

Atnaujinta: 2017 m. balandžio 20 d.

Peržiūros: 6007

Vidaus reikalų ministerijos siūlomos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos turėtų pakloti pamatą valstybės tarnybos pertvarkai, socialinių garantijų mažinimui ir žymiam valstybės tarnautojų darbo sąlygų pabloginimui. Tačiau VRM teigia, kad atsiranda galimybė lanksčiau reguliuoti jų darbo užmokestį.

Kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas siūloma gretinti prie naujai parengto Darbo kodekso: tarnautojų atostogos tai pat būtų skaičiuojamos darbo dienomis, valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžiai taip pat būtų panašūs į privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų. Politinio pasitikėjimo tarnautojai galėtų pretenduoti į kompensacijas tik jei išdirbtų ne trumpiau nei pusę jį pasirinkusio politiko kadencijos.

Taip pat siūloma spręsti ir įspėjimo terminų klausimą – terminai taptų lankstesni. Įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti prievolės siūlyti tarnautojams kitas pareigas, jei jų pareigybė yra naikinama.

„Dabar galiojanti nuostata iki šiol leidžia kai kuriems asmenims išnaudoti palankią sistemą, aplaidžiai dirbti, tačiau jų atleisti iš esmės beveik nėra jokių galimybių“, – aiškina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Siekiant panaikinti išskirtines sąlygas vienai kvalifikacijos tobulinimo įstaigai, siūloma atsisakyti nuostatų, kad valstybės tarnautojus išskirtinai moko tik Lietuvos viešojo administravimo institutas.

Norint suvienodinti valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas nepriklausomai nuo to, kokias funkcijas jie atlieka, siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia.

Skaityti daugiau: Darbo sąlygų pabloginimas valstybės tarnyboje pagal naująjį Darbo kodeksą

Smulkiau

Aukštesnė kategorija: Žinios

Kategorija: Pranešimai

Atnaujinta: 2017 m. vasario 16 d.

Peržiūros: 3072

Gerbiami kolegos,

minėdami dar vienas atkurtos Lietuvos valstybės metines, nulenkime galvas visiems, mūsų širdyse uždegusiems laisvės spindulį.
Vasario 16-oji – tai šventė, simbolizuojanti stiprybę, vienybę ir viltį, įkvepianti mus mylėti ir puoselėti savo šalį bei atminti, kad Lietuva – tai mūsų pareiga ir atsakomybė.
Stiprinkime savo valstybę kūrybingumu ir darbu, tikėkime savo jėgomis ir ateitimi. Tegul kasdieninius mūsų darbus lydi pagarba žmogui ir meilė Tėvynei.

Prasmingos visiems šventės!

Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos
Pirmininkė ir Valdyba