Spalio 10 d. Vyriausybės įgaliota socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuri galios trejus metus, išskyrus sąlygą dėl bazinio dydžio.
Nacionalinė sutartis šalyje pasirašoma jau penktus metus.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė pasirašymo ceremonijoje pasidžiaugė, jog ši diena – istorinė, nes „Nacionalinė kolektyvinė sutartis įgauna kitas ribas, nes ji praplečiama visam viešajam sektoriui. Ji galios ir valstybės bei savivaldybių valdomoms įmonėms, viešosios įstaigoms“.
Šalys susitarė 2023 metams padidinti pareiginės algos bazinį dydį visiems viešojo sektoriaus tarnautojams, darbuotojams ir pareigūnams iki 186 euro. Šis dydis taikomas apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės tarnautojams, valstybės pareigūnams, kariams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams. Pareiginės algos bazinio dydžio didinimas palies apie 200 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, pareigūnų.
Taip pat sutarta dėl papildomų atostogų dienų mokymuisi, sveikatai gerinti, saviugdai ar savanorystei, didinti viešojo sektoriaus darbuotojų motyvaciją, užtikrinti jų teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas.
Papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams
Sutartį su Vyriausybe pasirašiusių profesinių sąjungų nariai 2023 – 2025 metais galės pasinaudoti ir papildomomis garantijomis.
PAPILDOMOS KASMETINĖS ATOSTOGOS SAVIUGDAI ARBA SAVANORYSTEI. Profesinių sąjungų nariai trejus metus kol galios sutartis galės išeiti 2 darbo dienomis ilgesnių kasmetinių atostogų saviugdai arba savanorystei.
Papildomas kasmetines atostogas, kurių metu mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, išnaudoti reikia per 2023 – 2025 metus. Jeigu papildomos dienos nepanaudojamos per šį laikotarpį, jos negali būti kaupiamos.
Tačiau darbuotojui išeinant iš darbo arba atleidžiant jį įstatymų nustatytais pagrindais, už nepanaudotas papildomas atostogas turi būti kompensuojama kaip ir už kitas kasmetines atostogas proporcingai tais metais dirbtam laikotarpiui.
ATOSTOGOS MOKYMUISI. Pagal Darbo kodeksą ilgiau nei 5 metus darbovietėje išdirbusiam darbuotojui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programą, darbdavys turi suteikti iki 10 darbo dienų mokymosi atostogų per metus, už jas mokant ne mažiau nei pusę vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio.
Tokį pat laiką išdirbusiam darbuotojui, kuris dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, mokymosi atostogos gali būti suteikiamos iki 5 darbo dienų per metus, bet per jas ne mažiau nei pusė darbuotojo vidutinio atlyginimo mokama tik tais atvejais, kai neformalusis mokymasis yra tiesiogiai susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu.
Tuo metu Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje fiksuota, kad sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams 5 metų taisyklė nebus taikoma, o apmokėjimas už mokymosi atostogas galės būti dosnesnis. Tai reiškia, kad darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, galės būti suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant jiems vidutinį darbuotojo darbo užmokestį, arba iki 20 darbo dienų, apmokant pusę darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Profesinės sąjungos narys turi pasirinkti iki 10 darbo dienų arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogas.
Norint pasinaudoti šia galimybe, darbdaviui reikėtų pristatyti pažymą apie mokymąsi.
DIENOS SVEIKATAI GERINTI. Profesinės sąjungos narys, pasijutęs prastai ar susirgęs, galės pasinaudoti atostogomis iki 5 dienų sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį.
Didesnes garantijas įgauna profesinių sąjungų renkamų organų nariai. Jie negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia, jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be išankstinio įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos sutikimo.
Skatins socialinių partnerių bendradarbiavimą
VYRIAUSYBĖ ĮSIPAREIGOJO
Atsižvelgdama į minimaliojo darbo užmokesčio bei pareiginės algos bazinio dydžio augimą, Vyriausybė įsipareigojo siekti didinti mažiausiai uždirbančių viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį.
DARBDAVIO LYGMENS PROFESINĖS SĄJUNGOS ĮSIPAREIGOJO įvykdyti bent vieną informacinę kampaniją apie darbuotojų teises, pavyzdžiui, dėl teisės baigti darbą, psichologinio smurto darbe, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo, lyčių lygybės aspektų taip pat atlikti savo narių apklausas, siekiant sužinoti, kokios su darbu susijusio streso mažinimo priemonės būtų priimtiniausios ir veiksmingiausios darbovietėse, teikti pasiūlymus darbdaviui dėl įstaigos praktinių darbo procesų tobulinimo ir dėl priemonių, kurios prisidėtų prie įstaigų darbuotojų motyvacijos, įtraukties ir pasitenkinimo indekso didinimo, šviesti profesinės sąjungos narius.
Profesinės sąjungos taip pat įsipareigojo ne rečiau kaip vieną kartą per metus savo interneto svetainėse viešinti atnaujintą informaciją apie bendrą narių (fizinių asmenų) skaičių.
Profesinė sąjunga turi teisę siūlyti darbdaviui sudaryti komisiją, kuri išnagrinėtų galimo psichologinio smurto, priekabiavimo ar diskriminacijos atvejį.
Darbdavys, prieš pradėdamas tirti darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, privalo nedelsiant apie tai informuoti darbdavio lygmens profesinę sąjungą. Ji turi teisę dalyvauti tyrime ir pateikti savo nuomonę. Komisijos sudarymo atveju, darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę deleguoti savo atstovą į komisiją.
Darbdavio lygmens profesinė sąjunga taip pat teikia pasiūlymus darbdaviui dėl įstaigos praktinių darbo procesų tobulinimo, šviečia savo narius apie darbuotojų teises, pavyzdžiui, dėl teisės atsijungti, psichologinio smurto darbe, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo, lyčių lygybės aspektų.
Darbdavio lygmens profesinė sąjunga taip pat turi teisę kartą per šešis mėnesius inicijuoti darbuotojo ir darbdavio pokalbį apie darbuotojo pažangą, pateikti savo išvadą apie įstaigos vadovo, kurio veikla vertinama, veiklą. Jeigu vertinimo metu šiai išvadai nepritariama, turi būti pateikiami argumentai.
Darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę į tokios pat apimties informavimą pagal Darbo kodeksą kaip ir darbo tarybos, taip pat turi teisę susitarti, kad darbo tarybos funkcijos kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu būtų perduodamos vykdyti profesinei sąjungai.
Nacionalinės kolektyvinės sutarties tekstas
NACIONALINĖ KOLEKTYVINĖ SUTARTIS
2022 m. spalio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančios pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1010 „Dėl įgaliojimų pasirašyti nacionalinę kolektyvinę sutartį suteikimo“, ir Vyriausybei prisistačiusios dalyvauti derybose dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties sudarymo nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos – Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, veikiančios pagal savo įstatus (toliau – Sutartį pasirašiusios profesinių sąjungų organizacijos) (toliau kartu – Sutarties šalys), esant valstybės finansinėms galimybėms, sudaro šią nacionalinę kolektyvinę sutartį (toliau – Sutartis).
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sutartyje vartojamos sąvokos:
1.1. Mokymosi atostogos – kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 straipsnyje.
1.2. Pareiginės algos bazinis dydis – Sutartimi sulygstamas bazinis dydis, taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – įstaigos), darbuotojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams, karių tarnybiniams atlyginimams, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygiui bei kitoms teisės aktuose nustatytoms išmokoms ir atlygiams apskaičiuoti.
1.3. Profesinės sąjungos – Sutartį pasirašiusios profesinių sąjungų organizacijos ir jas sudarančios profesinės sąjungos.
1.4. Profesinių sąjungų nariai – Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų ir jas sudarančių profesinių sąjungų nariai – darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai, valstybės pareigūnai ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, kurių darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis, taip pat valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių bei įstaigų ir organizacijų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, darbuotojai – profesinės sąjungos nariais tapę iki Sutarties pasirašymo.
1.5. Kitos Sutartyje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute.
2. Sutarties tikslas – plėtoti socialinę partnerystę, derinti Sutarties šalių interesus, pasiekti susitarimą dėl pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo, didinti viešojo sektoriaus darbuotojų motyvaciją, įtvirtinant papildomas garantijas profesinių sąjungų nariams ir skatinti Sutarties šalių bendradarbiavimą darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais.
3. Sutarties taikymas:
3.1. Sutarties II skyrius taikomas visiems darbuotojams, kurių darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis;
3.2. Sutarties III skyriaus 6, 7 ir 8 punktai taikomi Sutarties priede nurodytų įstaigų profesinių sąjungų nariams, išskyrus Sutarties priede nurodytų valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių ir viešųjų įstaigų, profesinių sąjungų nariams;
3.3. Profesinės sąjungos nariui ar profesinės sąjungos organizacijai išstojus iš Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų ar jas sudarančių profesinių sąjungų, jiems Sutartis netaikoma.
4. Sutarties šalys įsipareigoja:
4.1. vykdyti Sutartį;
4.2. keistis informacija, reikalinga Sutarties tikslams pasiekti, ir kitos Sutarties šalies motyvuotu reikalavimu užtikrinti šios informacijos konfidencialumą;
4.3. konstruktyviai reaguoti į kitos Sutarties šalies pasiūlymus, pretenzijas, prašymus ir nevilkindamos pateikti atsakymus bei turimą informaciją;
4.4. Sutartyje numatytais atvejais spręsti ir derinti klausimus, susijusius su pareiginės algos baziniu dydžiu, papildomomis profesinių sąjungų narių garantijomis ir socialinių partnerių bendradarbiavimo skatinimu;
4.5. ne mažiau kaip du kartus per metus susitikti aptarti Sutarties vykdymo eigos, kylančių klausimų ir problemų, vykdomų įsipareigojimų, o prireikus – rengti bendras pozicijas dėl Sutarties nuostatų aiškinimo.
II SKYRIUS
PAREIGINĖS ALGOS BAZINIO DYDŽIO NUSTATYMAS
5. Sutartimi sulygtas pareiginės algos bazinis dydis 2023 metams – 186 (šimtas aštuoniasdešimt šeši) eurai.
III SKYRIUS
PAPILDOMOS GARANTIJOS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ NARIAMS
6. Profesinės sąjungos nariui suteikiamos dvi papildomos mokamų kasmetinių atostogų saviugdai arba savanorystei darbo dienos su darbdaviu suderintu metu. Jeigu profesinės sąjungos narys nepanaudoja šių dienų einamaisiais metais jis teisę į tokias dienas einamaisiais metais praranda. Šios papildomos mokamų kasmetinių atostogų saviugdai arba savanorystei dienos pridedamos, neatsižvelgiant į tai, ar profesinės sąjungos nariui priklauso teisė į pailgintas ir (ar) papildomas atostogas Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu profesinės sąjungos nario darbo, valstybės tarnybos, vidaus tarnybos santykiai pasibaigia galiojant Sutarčiai vienoje iš įstaigų, nurodytų Sutarties priede, o jis nėra pasinaudojęs teise į papildomas mokamas kasmetines atostogas saviugdai arba savanorystei pagal Sutartį ir (arba) yra išnaudojęs tik dalį šių atostogų, jam turi būti išmokama kompensacija už nepanaudotas papildomas mokamas kasmetines atostogas saviugdai arba savanorystei pagal Sutartį proporcingai dirbtam laikotarpiui.
7. Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos nariui už mokymosi atostogas, nurodytas Darbo kodekso 135 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat už dienas, kai profesinės sąjungos narys kelia kvalifikaciją, suderinęs su tiesioginiu vadovu (pvz., konferencijos, mokymasis nuotolinio mokymosi platformose ir pan.), trunkančias iki 10 darbo dienų einamaisiais metais, apmokama darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu, arba trunkančias iki 20 darbo dienų einamaisiais metais, apmokant puse darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, atsižvelgus į besimokančiojo poreikius. Profesinės sąjungos narys turi pasirinkti iki 10 darbo dienų arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogas.
Jeigu profesinės sąjungos narys nepasinaudoja teise į šiame punkte nurodytas mokymosi atostogas per tuos metus, už kuriuos gali būti suteikiamos, jos į kitus metus neperkeliamos.
8. Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos narys pasijutęs prastai ar suplanuotam vizitui į gydymo įstaigą turi teisę, informavęs darbdavį, gauti iki 5 darbo dienų einamaisiais metais sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį.
9. Įstaigose ekstremaliosios situacijos likvidavimo laikotarpiu gali būti sustabdomas Sutarties 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų atostogų arba sveikatos dienų suteikimas. Profesinės sąjungos nariams, nepasinaudojusiems šiame punkte nurodytomis suteiktomis papildomomis garantijomis dėl ekstremaliosios situacijos atšaukimo, kai ekstremalioji situacija Lietuvoje atšaukiama likus mažiau negu trims mėnesiams iki Sutarties galiojimo pabaigos, teisė jomis pasinaudoti perkeliama į kitus kalendorinius metus ir galioja 6 mėnesius nuo ekstremaliosios situacijos Lietuvoje atšaukimo dienos.
10. Profesinių sąjungų nariams taikomi skirtingi jų padėties gerinimo būdai, nustatyti Sutartimi ir šakos, teritorinėmis, darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinėmis sutartimis. Profesinės sąjungos nariui taikomomis skirtingo lygmens kolektyvinėmis sutartimis įtvirtinti vienodo pobūdžio darbo sąlygų gerinimo būdai nesumuojami, o taikoma labiausiai jo padėtį gerinanti kolektyvinės sutarties nuostata.
IV SKYRIUS
SUTARTIES ŠALIŲ ĮSIPAREIGOJIMAI IR SOCIALINIŲ PARTNERIŲ BENDRADARBIAVIMO SKATINIMAS
11. Šalys susitaria užtikrinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas: skatinti įstaigas, įmones ir organizacijas dirbti saugiomis darbo sąlygomis, be psichologinio smurto, priekabiavimo darbe, numatyti tinkamas priemones ir skirti pakankamą finansavimą psichologinio smurto darbe prevencijai.
12. Vyriausybė įsipareigoja kartu su Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu pateikti informaciją apie lėšų poreikį papildomoms Sutarties III skyriuje profesinių sąjungų nariams numatytoms garantijoms įgyvendinti.
13. Profesinės sąjungos įsipareigoja:
13.1. atstovaudamos savo nariams įstaigose, klausimus, susijusius su darbo užmokesčiu, pirmiausia spręsti tiesioginėmis derybomis tarp Vyriausybės įgaliotų atstovų ir profesinių sąjungų atstovų;
13.2. laikytis bendros pozicijos dėl Sutartyje susitartų klausimų ir kartu atstovauti ją ginant;
13.3. bendradarbiauti su darbo tarybomis, kad įstaigose būtų tinkamai atstovaujami ir ginami darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų interesai;
13.4. skatinti profesinių sąjungų narius nepiktnaudžiauti savo teisėmis, bendradarbiauti su darbdaviu, siekti bendros darbdavio ir visų jo darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų gerovės, nuolat tobulinti kvalifikaciją ir visomis išgalėmis prisidėti prie strateginių darbovietės tikslų pasiekimo;
13.5. šviesti profesinės sąjungos narius, kurie įgyvendina informavimą ir konsultavimą, kaip vykdant informavimo ir konsultavimo funkcijas geriausiai užtikrinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų teises ir interesus;
13.6. šviesti ir informuoti profesinių sąjungų narius apie jų teises ir pareigas, iš anksto vykdydamos galimų probleminių situacijų prevenciją;
13.7. ne rečiau kaip vieną kartą per metus savo interneto svetainėse viešinti atnaujintą informaciją apie bendrą narių (fizinių asmenų) skaičių;
13.8. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) atstovams informavus apie profesinių sąjungų atstovų nedalyvavimą be pateisinamų priežasčių darbo ginčų komisijų posėdžiuose ar dalyvavimą nepasirengus ir nesusipažinus su atitinkamame darbo ginčų komisijos posėdyje pateikta svarstyti bylos medžiaga, profesinės sąjungos atstovai užtikrina kompetentingo atstovo skyrimą į darbo ginčo komisiją;
13.9. įvykdyti bent vieną informacinę kampaniją per savo socialines medijas apie darbuotojų teises, pavyzdžiui, dėl teisės baigti darbą, psichologinio smurto darbe, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo, lyčių lygybės aspektų ar kt.;
13.10. informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie vykdomus arba galimai vykdomus teisės aktų pažeidimus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos srityse;
13.11. prisidėti prie COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemijos suvaldymo, konsultuoti savo narius apie apsaugos priemones nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos);
13.12. per 9 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo atlikti savo narių apklausas, siekiant sužinoti, kokios su darbu susijusio streso mažinimo priemonės būtų priimtiniausios ir veiksmingiausios darbovietėse, ir šių apklausų rezultatais pasidalyti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įsipareigoja šių apklausų duomenis viešinti ir skatinti darbdavius taikyti nurodytas priemones;
13.13. įpareigoti savo darbdavio lygmens profesines sąjungas teikti pasiūlymus darbdaviui dėl įstaigos, įmonės ar organizacijos praktinių darbo procesų tobulinimo;
13.14. teikti pasiūlymus darbdaviams dėl priemonių, kurios prisidėtų prie įstaigų, įmonių, organizacijų darbuotojų motyvacijos, įtraukties ir/ar pasitenkinimo indekso didinimo.
14. Sutarties šalys siekia, kad būtų sudaryta viena atskiros šakos kolektyvinė sutartis:
14.1. Vyriausybė įsipareigoja Darbo kodekso 188 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka dalyvauti nacionalinio ar šakos lygmens kolektyvinėse derybose, prisistačius pirmai profesinių sąjungų organizacijai, ir informaciją apie tai paskelbti viešai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje, taip pat atskirai informuoti Sutartį pasirašiusias profesinių sąjungų organizacijas;
14.2. profesinės sąjungos siekia bendradarbiauti tarpusavyje, kad būtų sudaryta viena šakos kolektyvinė sutartis.
15. Darbdavys, prieš pradėdamas tirti darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti darbdavio lygmens profesinę sąjungą. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo tyrime ir pateikti savo nuomonę. Sudarius komisiją darbo pareigų pažeidimui ar tarnybiniam nusižengimui ištirti, darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę į šią komisiją deleguoti savo atstovą.
16. Psichologinis smurtas, priekabiavimas ir diskriminacija yra nepriimtini ir negali būti toleruojami, kaip ir negali būti toleruojami neteisingi kaltinimai tokiu elgesiu. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga, gavusi informaciją apie darbdavio darbuotojo patiriamą psichologinį smurtą, priekabiavimą ar diskriminaciją, turi teisę pasiūlyti į pareigas priėmusiam asmeniui ir / ar organui pariteto principu sudaryti komisiją gautai informacijai apie darbdavio darbuotojo patiriamą psichologinį smurtą, priekabiavimą ar diskriminaciją ištirti (toliau – Komisija). Tokiais atvejais į pareigas priėmęs asmuo ir / arba organas per tris darbo dienas privalo į Komisiją skirti savo atstovus. Komisijos nariai, prieš pradėdami darbą, pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą saugoti ir neatskleisti informacijos, kuri jai taps žinoma dėl nagrinėjimo atvejo. Komisijos posėdžiai yra uždari. Komisija, nagrinėdama galimo psichologinio smurto, priekabiavimo ar diskriminacijos atvejį, privalo laikytis diskretiškumo, siekdama apsaugoti visų dalyvaujančių šalių orumą bei privatumą, ir užtikrinti nešališką atvejo nagrinėjimą bei sąžiningą elgesį visų šalių atžvilgiu. Komisija turi teisę išklausyti liudininkus, pasitelkti išorės pagalbą (ekspertus), pateikti savo išvadas ir rekomendacijas į pareigas priėmusiam asmeniui ir / arba organui. Komisija turi išnagrinėti galimo psichologinio smurto, priekabiavimo ar diskriminacijos atvejį ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Komisijos sudarymo dienos. Į pareigas priėmęs asmuo ir / arba organas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvadų ir rekomendacijų gavimo dienos turi jas įvertinti ir atsakymą dėl priimtų sprendimų raštu pateikti Komisijai. Komisijos šalims nepavykus susitarti, surašomas nesutarimų protokolas, jis perduodamas įstaigos, įmonės ar organizacijos savininkui ir aukštesnei nei darbdavio lygmens profesinių sąjungų organizacijai.
17. Darbdavio lygmens profesinės sąjungos, kurios yra Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų organizacijų narės, pagal Darbo kodeksą turi teisę į tokios pat apimties informavimą kaip ir darbo tarybos. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga, gavusi informaciją, turi teisę kartu su darbo taryba reikalauti konsultacijų su darbdaviu. Darbo tarybai atsisakius dalyvauti tokiose konsultacijose, profesinė sąjunga gali tokia teise pasinaudoti viena.
18. Profesinė sąjunga ir darbdavys darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje, patvirtintoje visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime (konferencijoje), gali susitarti, kad darbo tarybos funkcijos kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu perduodamos vykdyti profesinei sąjungai. Darbo tarybos veikla pasibaigia įsigaliojus tokiai kolektyvinei sutarčiai. 19. Visų lygmenų darbdaviai atitinkamo lygmens profesinės sąjungos prašymu pateikia jai visą informaciją, reikalingą teisės aktais reglamentuojamai profesinės sąjungos veiklai užtikrinti. 20. Profesinių sąjungų renkamų organų nariai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia, jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be išankstinio įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos sutikimo. Darbdavys, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo, privalo pateikti profesinei sąjungai visą su sutikimo suteikimu susijusią aktualią ir reikalingą informaciją.
21. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovas, pagal Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalį išnagrinėjęs motyvuotą darbdavio prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, priimto sprendimo dėl Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, įgyvendinančių darbuotojų atstovavimą, kopiją pateikia ir darbdaviui, ir darbuotojui – profesinės sąjungos nariui.
22. Įstaigų, įmonių ir organizacijų, kuriose veikia profesinės sąjungos, sutaupytų metinių darbo užmokesčio fondo lėšų panaudojimas derinamas su įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje veikiančia profesine sąjunga. Profesinė sąjunga taip pat informuojama ir su ja konsultuojamasi dėl planuojamo metinio darbo užmokesčio fondo lėšų panaudojimo. Konsultacijos turi būti baigtos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos pateikimo profesinei sąjungai dienos. Jeigu šakos kolektyvinėje sutartyje susitarta kitaip, taikoma šakos kolektyvinė sutartis.
23. Vyriausybė įsipareigoja siekti, kad įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bei valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareiginės algos koeficientai jų veiklą nustatančiuose įstatymuose būtų didinami sistemiškai, atsižvelgiant į minimaliojo darbo užmokesčio bei pareiginės algos bazinio dydžio augimą ir į siekį didinti mažiausiai uždirbančių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokestį, o valstybės biudžeto lėšos šiam siekiui įgyvendinti įstaigoms būtų paskirstomos proporcingai darbo užmokesčio fondams.
24. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, dirbančių taikant suminę darbo laiko apskaitą, suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis nustatomas šakos kolektyvinėje sutartyje.
25. Įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje veikianti profesinė sąjunga, darbuotojui pageidaujant, turi teisę vieną kartą per šešis mėnesius inicijuoti darbuotojo ir darbdavio pokalbį apie darbuotojo pažangą.
26. Vertinant įstaigos vadovo veiklą, profesinė sąjunga, veikianti darbdavio lygmeniu, savo iniciatyva turi teisę pateikti, o vertintojo prašymu ji ar aukštesnio nei darbdavio lygmens profesinė sąjunga, kuriai priklauso įstaigoje veikianti profesinė sąjunga, pateikia savo išvadą apie vadovo veiklą. Vertinimo metu į šią išvadą atsižvelgiama, tačiau jeigu vertinimo metu jai nepritariama, vertintojas privalo pateikti argumentus, dėl kurių nepritariama profesinės sąjungos pateiktai išvadai.
27. Profesinės sąjungos nariai įsipareigoja:
27.1. pastebėję, kad kolega (-os) nesilaiko nustatytų pareigų laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, turi juos priminti kolegai (-oms) arba apie esamą situaciją informuoti darbdavį;
27.2. užtikrinant įstaigos darbo organizavimą, įgyvendinti savo teises, kylančias iš šios Sutarties, informavus darbdavį ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, nebent su darbdaviu susitariama kitaip. Taip pat darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje galima susitarti dėl trumpesnio termino.
28. Inicijuojant derybas dėl šakų, kurių darbdavių organizacijos teises ir pareigas atlieka Vyriausybė, kolektyvinės sutarties sudarymo, prisistatoma tiesiogiai Vyriausybei. Ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo kolektyvines derybas inicijuojančios šalies prisistatymo Vyriausybei dienos Vyriausybė vesti derybas įgalioja atitinkamos valdymo srities ministeriją ar kitą Vyriausybės įstaigą, ar įstaigą prie ministerijos.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Sutartis, išskyrus jos IV skyrių, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d. Sutarties IV skyrius įsigalioja Sutarties pasirašymo dieną.
30. Sutarties 3.2 papunktyje minimas Sutarties priedas yra neatskiriama Sutarties dalis.
31. Derybos dėl Sutarties papildymo, pakeitimo ar naujos sudarymo ir pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo pradedamos einamųjų metų II ketvirtį.
32. Pradėjusios derybas dėl Sutarties papildymo, pakeitimo ar naujos sutarties sudarymo, Sutarties šalys įsipareigoja jas baigti, iki bus suformuotas valstybės biudžetas, kad būtų spėjama suderėtoms nuostatoms įgyvendinti reikalingų lėšų poreikį bei reikalingus teisės aktų pakeitimus įtraukti į valstybės biudžeto projektą ir jo lydimųjų teisės aktų pakeitimų paketą.
33. Sutarties vykdymą kontroliuoja Sutarties šalys ir jų bei įstatymų įgalioti asmenys. 34. Sutartis sudaryta 5 vienodą teisinę galią turinčių egzempliorių – po vieną kiekvienai Sutarties šaliai ir Vyriausybei.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė
Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė
lpsk.lt