Gal investuotojus varžo neraštingumas?

Ponia Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje” vadovė paskelbė, kad Darbo kodeksas – Tarybų Sąjungos palikimas ir juo skriaudžiami darbuotojai. Autorė kviečia reikalauti esminės Darbo kodekso reformos, nes nustatė jo panašumą į „1973 m. Tarybų Sąjungos Respublikos darbo įstatymų kodeksą“.

Prisipažinsiu, neskaičiau Tarybų Sąjungos kodeksų, tačiau nenustebčiau Stalino konstitucijoje radęs daugumą universalių žmogaus teisių. Ir ką? Ar tuomet, demokratinės visuomenės, turėtume jas išbraukyti iš savųjų?

Toli gražu ne „kietais“ argumentais vertas diskusijos p. M. Dargužaitės rašinys. Tačiau jis tikrai geras tuo, kad bent išvardija, kas tame „Tarybų Sąjungos palikime“ jai nepatinka. Kiti kalbėtojai ta tema paprastai apsiriboja monotonišku „darbo santykių liberalizavimo“ termino kartojimu.

Taigi, autorei nepatinka, kad darbdaviai „negali įdarbinti tinkamų darbuotojų ir atsisveikinti su tinginiais, atleisdami potencialiai piktybišką darbuotoja turi nuskriausti pavyzdinius, turi globoti 10 socialiai jautrių darbuotojų grupių, nėra galimybių sezoniniam, teminuotam darbui ir viršvalandžiams.” Ką gi, tai išgirdus, susidaro įspūdis, kad p. M.Dargužaitė gal ir teskaitė tik tarybinį ar dar kokį, bet tikrai ne Nepriklausomos Lietuvos Darbo kodeksą (DK). Pažiūrėkime nuosekliau.

Anot p. M. Dargužaitės „ darbdaviai turėtų turėti galimybę įdarbinti sau tinkamiausius darbuotojus, atsisveikinti su tingiais ar kompetencijas neatitinkančiais“.

Skaityti daugiau: Gal investuotojus varžo neraštingumas?

Gerėja 2013 m. ekonominiai rodikliai

Įvertinusi teigiamas Lietuvos ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija pagerino 2013 metų BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei infliacijos projekcijas.

Dėl anksčiau, nei numatyta, prasidėjusių spartesnių pagrindinio kapitalo formavimo tendencijų užfiksuotas BVP palyginamosiomis kainomis augimas pirmąjį šių metų pusmetį buvo pagrindas 0,7 procentinio punkto padidinti šiemet pavasarį numatytą BVP augimą 2013 metams. Patikslintame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP palyginamosiomis kainomis 2013 metais išaugs 3,7 proc., 2014 m. - 3,4 proc., 2015 m. - 4,3 proc., 2016 m. - 4 proc.

Keisti 2014–2016 metų BVP augimo scenarijų pagrindo šiuo metu nėra, tačiau ES valstybių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad minėtu laikotarpiu ir toliau formuosis palankios sąlygos Lietuvos ūkiui augti. Lietuvos eksporto rinkų perspektyva ES išlieka pagrindiniu ekonominės raidos scenarijaus kitimo veiksniu.

Nors pirmąjį 2013 m. pusmetį Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas augo sparčiau nei importas (atitinkamai 15 ir 11,3 proc.), dėl išaugusios investicinių bei vartojimo prekių paklausos antrąjį 2013 m. ketvirtį šios tendencijos pasikeitė. Manoma, kad tai nėra trumpalaikis efektas, todėl pastaruoju metu fiksuotas teigiamas grynojo eksporto poveikis BVP augimui išblės, o vidaus paklausos įtaka stiprės.

Skaityti daugiau: Gerėja 2013 m. ekonominiai rodikliai

Kodėl LLRI* skatina emigraciją ir gina imigraciją?

Supratau, kad LLRI prezidentas Ž.Šilėnas savo straipsniu Delfi.lt tinklapyje sureagavo į mano išsakytas mintis dėl užsieniečių atsivežimo taisyklių liberalizavimo ir tokio Lietuvos pramoninkų konfederacijos siekio. Iš LLRI prezidento lūpų vėl girdėti tas pat virkavimas dėl „sudėtingų, varginančių ir ilgų procedūrų. Ir nesvarbu ar tu baltarusis, ar amerikietis“. Argi reikia aimanuoti dėl to, kad Lietuva palengva tampa vis labiau panašesnė į tikrą ES valstybę? Gal, LLRI norėtų, kad ji pavirstų praeinamuoju kiemu?

Buvau apkaltintas tokio „biurokratizmo“ gynimu, „pasenusiomis klišėmis, stereotipais ir į paviršių prasimušančiomis nacionalistinėmis – socialistinėmis aliuzijomis“. Ką gi, skolą grąžinu ta pačia valiuta: propaguodamas savo ideologiją, LLRI niekada neatstovavo Lietuvos valstybės interesams. LLRI iš principo yra bet kurios valstybės priešas, atstovaujantis ir pataikaujantis tik tarptautiniam kapitalui. Tai XXI amžiaus naujos kokybės internacionalizmas, kuriam suteiktas globalizmo pavadinimas. Pagal savo ideologiją LLRI atstovauja kraštutinei dešiniajai politikos srovei, propaguojančiai ekstremistinį laukinį ekonominį liberalizmą. Jo atstovai puikiai sugeba „įsitrinti“ į valstybės aparatą (kaip samdomi „ekspertai“) ir dalyvaujant įvairiose darbo grupėse kenkti valstybei („Sodra“, privatūs pensiniai fondai, darbo įstatymų liberalizavimas, valstybės funkcijų privatizavimas, mokamos sveikatos apsaugos paslaugos, švietimas, o gatvėmis viešai traukiamas „mokesčių akmuo“, kaskart tarsi kokiu gyvybės balzamu pagirdantis šešėlinę ekonomiką ir dar daug daug kitų dalykų). Ir baigdamas šią temą dar norėčiau paklausti: o iš kokių lėšų yra apmokami šios penktosios kolonos žygiuotojai – ar ne mokesčių mokėtojų? Tai būkit lojalūs savo darbdaviui. Kokį pavyzdį rodote kitiems?

Skaityti daugiau: Kodėl LLRI* skatina emigraciją ir gina imigraciją?

Muitininkai nėra prastesni

Vyriausybė nepritarė Seimo narių siūlymui valstybines pensijas mokėti visiems muitininkams. Finansų ministerija tikina, kad tokios pensijos mokėjimas muitininkams taptų privilegija. O štai muitinės profsąjungos pirmininkui Jūriui Brukliui atrodo priešingai. Anot jo, vienodos socialinės garantijos reikalingos, nes muitininkai - ne prastesni nei policijos pareigūnai ar kiti statutiniai tarnautojai.

Siūlymas atmestas

Vyriausybei buvo teiktas įstatymo projektas, kuriuo siūloma valstybinę pensiją mokėti visiems atitinkamą stažą turintiems muitinės pareigūnams. Tokį siūlymą inicijavo Seimo nariai Virginija Baltraitienė, Dangutė Mikutienė, Viktoras Fiodorovas.

Šiuo metu į valstybinę pareigūno pensiją gali pretenduoti tik tie muitininkai, kurie dirba muitinės postuose, mobiliosiose grupėse, atlieka kriminalinę žvalgybą arba ikiteisminį tyrimą. Privalomas stažas - 20 metų. Be to, šie muitinės pareigūnai įgyja teisę į kompensacijas žuvimo ar sužeidimo atvejais.

Skaityti daugiau: Muitininkai nėra prastesni

Paskelbti svarbūs projektai

Vidaus reikalų ministerija parengė Statutinės tarnybos įstatymo projektą ir Statutinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą. Po pritarimo Vyriausybėje abu projektai paskelbti. Šiais projektais bandoma suvienodinti tarnybos reglamentavimą visiems statutiniams valstybės tarnautojams. Parengtuose įstatymuose siūloma nustatyti naujus karjeros koncepcijos principus. Siūloma, kad tarnybiniai rangai būtų suteikiami atsižvelgus į tai, kokį vidutinį atlyginimą pareigūnas gauna įstatymo priėmimo dienai. Atsižvelgiant į esamų atlyginimų dydžius, tai reiškia, kad po šio įstatymo įsigaliojimo daugeliui muitinės pareigūnų pasikeis pareigos, ir, didelė tikimybė, kad vyriausieji inspektoriai gali tapti vyresniaisiais, o eiliniai inspektoriai turėtų smuktelti dar žemiau. Įgyvendinimo įstatymas išvis nenumato darbo užmokesčio dydžių, kuriuos gauna mažiausiai apmokama pareigūnų grandis, todėl šių darbuotojų likimas nėra aiškus.

Silpnoji naujosios karjeros koncepcijos pusė yra ta, kad neatsižvelgta į esamą pareigūnų karjeros situaciją. Nedaroma jokių išlygų esamiems pareiginiams laipsniams ir tarnybos patirčiai. Naujai atėjęs pareigūnas prilyginamas patygusiam darbuotojui. Projekte visiškai niveliuojamas darbinės veiklos išmanymo skirtumas.

Skaityti daugiau: Paskelbti svarbūs projektai

Protestuokime!

Nuo­la­ti­niais val­džios pa­ža­dais apie grei­tai at­ei­sian­tį tur­tin­ges­nį ir so­tes­nį gy­ve­ni­mą pe­ni­mi pa­sie­nio par­ei­gū­nai ėmė­si mū­sų ša­ly­je iki šiol nei re­gė­tos, nei gir­dė­tos ak­ci­jos - va­di­na­mo­jo ita­liš­ko pro­tes­to.

Ak­ci­jos iš­va­ka­rė­se ne vie­nas pie­tie­tiš­ko tem­pe­ra­men­to pro­ver­žių ma­tęs tau­tie­tis gąs­čio­jo­si, jog Lie­tu­vos mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se ne­truks ras­tis ba­ri­ka­dų, o pra­ei­viams virš gal­vų pra­dės skrai­dy­ti bu­te­liai su Mo­lo­to­vo kok­tei­liais.

Vi­sus ne­ri­mau­jan­čius vie­šai pa­sku­bė­jo nu­ra­min­ti Na­cio­na­li­nio par­ei­gū­nų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo va­do­vas po­nas Vla­di­mi­ras Ba­ne­lis. Pa­aiš­kė­jo, kad ita­liš­kas pro­tes­tas ne­tu­ri nie­ko bend­ra su gat­vės ne­ra­mu­mais ir vi­suo­me­ni­nio ar pri­va­taus tur­to nio­ko­ji­mu. Pro­tes­to es­mė - sa­vo par­ei­gas at­lik­ti pre­ci­ziš­kai kruopš­čiai. Va­do­vau­tis vi­sais ga­lio­jan­čiais įsta­ty­mais, įsa­ky­mais, tai­syk­lė­mis ir ins­truk­ci­jo­mis. Nie­kam ne­tai­ky­ti jo­kių iš­im­čių ar nuo­lai­dų.

Skaityti daugiau: Protestuokime!