Kovo 24 d. Lietuvos trišalėje taryboje ketinama pristatyti naujojo Darbo kodekso projektą. Liberalios pakraipos rengėjų paruoštas įstatymo projektas iki šiol visuomenei nebuvo rodomas.
Primename, kad šį ilgai lauktą projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu rengė liberalių ekspertų grupė, vadovaujama Vilniaus universiteto prof. Tomo Davulio. Rengėjams keliamas uždavinys - sukurti naują darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo modelį. Manoma, kad naujasis modelis ruošiamas darbdavų reikalavimu ignoruojant samdomų darbuotojų interesus.
Darbo kodekso projektą iki šiol buvo slaptas. Ministerija žadėjo jį pateikti dar praeitais metais, bet „premjera“ buvo nukelta į sausį. Galų gale projektas turėjo būti pristatytas vasario 24 dienos Trišalės tarybos posėdyje, tačiau jame negalėjo dalyvauti rengėjai.
Darbdaviai sveikina ir laukia ilgai žadėto darbo santykių liberalizavimo, tuo tarpu profesinės sąjungos jau kritikuoja paskirus žinomus siūlymus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės šakos 2014 m. spalio 20d. kolektyvinės sutarties nuostatomis, profesinei sąjungai pateikas pastaboms Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 18d. įsakymo Nr.1B-105 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. IK-189 „Dėl Lietuvos Respublikos muitinės postų pareigūnų, pagal tarnybos pobūdį važinėjančių tarnybiniais tikslais keleiviniu ar asmeniniu transportu, taip pat vykstančių į tarnybos vietą ir iš jos, važiavimo išlaidų, išskyrus taksi, kompensavimo taisyklių patvirtinimo“ įgyvendinimo“ pakeitimo projektas.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO 2007 M. GEGUŽĖS 22 D. ĮSAKYMO NR. 1K-189 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖS POSTŲ PAREIGŪNŲ, PAGAL TARNYBOS POBŪDĮ VAŽINĖJANČIŲ TARNYBINIAIS TIKSLAIS KELEIVINIU AR ASMENINIU TRANSPORTU, TAIP PAT VYKSTANČIŲ Į TARNYBOS VIETĄ IR IŠ JOS, VAŽIAVIMO IŠLAIDŲ, IŠSKYRUS TAKSI, KOMPENSAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ ĮGYVENDINIMO
Šiandien pasirašyta pirmoji Lietuvos istorijoje šakinė kolektyvinė sutartis tarp Muitinės departamento ir profesinių sąjungų atstovų. Iš statutinių įstaigų tokias sutartis šiai dienai jau yra pasirašę Policijos departamentas bei Kalėjimų departamentas.
Visos šakų kolektyvinės sutartys pasirašytos vykdant projektą „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje“. Šis projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. „Tai istorinis įvykis – tokių sutarčių Lietuvoje nėra daug. Džiaugiuosi, kad ilgos derybos davė rezultatų. Rezultatų tikimės ir ateityje, nes susitelkus galima nuveikti daugiau ir dėl pareigūnų darbo sąlygų pagerinimo, ir įveikiant korupciją institucijos viduje“, - sakė sutartį pasirašiusi laikinai einanti Muitinės departamento generalinio direktoriaus pareigas Ramutė Liupkevičienė.
Kaip sakė Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo koordinacinės tarybos pirmininkas Jūrius Bruklys, vos pradėjus derybas, buvo jaučiamas tam tikras nepasitikėjimas, tačiau ilgainiui abi šalys surado bendrą kalbą. „Apie trejetą mėnesių svarstėme svarbius klausimus, o pabaigai, žinoma, teko atidėti finansinius. Dėl jų susitarti visuomet nėra lengva“, - kalbėjo šakos kolektyvinę sutartį pasirašęs J. Bruklys.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) žada ieškoti galimybių, kad nuo kitų metų būtų padidintos algos muitininkams. Pareigūnai pažymi, kad tai būtų tikslingas žingsnis kovojant su korupcija - esą investavusi litą, valstybė atsiimtų šimtą. Kad metas kiek kilstelėti muitininkams atlyginimus, prabilo Seimo BFK pirmininkas Bronius Bradauskas. Jo nuomone, tai padidintų pareigūnų motyvaciją geriau atlikti savo pareigas. Patys muitininkai atkreipia dėmesį, kad jų algos jau seniai yra neadekvačios sudėtingoms darbo sąlygoms ir atsakomybei.
Nori parodyti rūpestį
B. Bradausko teigimu, dalis muitininkų neturi motyvacijos gerai dirbti. Jų algos mažos, kompensuojama tik dalis išlaidų degalams, naudojamiems važiuojant į darbą. Įvedus „švytuoklinį“ budėjimą, muitininkai iš vieno posto turi vykti budėti į kitą. Taip, pasak politiko, pareigūnai kas mėnesį nuosavais automobiliais pravažinėja po kelis šimtus litų. Tačiau valstybės lėšomis apmokamos toli gražu ne visos sąskaitos už degalus.
Esą todėl būtina kuo skubiau spręsti muitininkų motyvacijos problemą. „Kad nebūtų tokių atvejų, kai muitininkai pradeda rinkti po 10 litų. Kodėl renka? Iš blogo gyvenimo. Žinoma, neteisinu jų, bet yra visokių „kabliukų“, - aiškino B. Bradauskas.
Jis tikisi, kad Seime svarstant kitų metų valstybės biudžetą pavyks numatyti bent kelis papildomus milijonus litų muitininkų atlyginimams kelti ir kompensacijoms už degalus padidinti. „Jeigu reikalaujame iš jų, turime šiek tiek ir duoti. Parodykime muitininkams, kad jais rūpinamės“, - sakė komiteto pirmininkas.
Apkarpė ir neatkūrė
Muitinės departamento generalinis direktorius Antanas Šipavičius įsitikinęs, kad algų didinimo klausimą svarstyti būtina. Jis priminė, kad per krizę 2009 metais pareigūnų bazinis atlyginimo dydis buvo sumažintas nuo 490 litų iki 475 litų, o tų pačių metų liepą - iki 450 litų, ir iki šiol nėra atkurtas. „Dėl griežtų reikalavimų priimant į darbą, kylančio minimalaus pragyvenimo lygio žemesnių kategorijų muitinės pareigūnų pareigos darbo rinkoje tampa vis mažiau patrauklios. Taip pat manau, kad nuo atlyginimo dydžio priklauso ir požiūris į darbą, jis turi įtakos atsisakant neskaidrių ryšių“, - pažymėjo A. Šipavičius.
Prisipažinsiu – šį tekstą išprovokavo Kęstučio Girniaus straipsnelis „Beširdė ar nepajėgi valstybė?“. Perskaitęs straipsnelį ir dar kartą pavartęs statistiką, buvusiam universiteto Kolegai atsakysiu į pavadinime užduotą klausimą – ir viena, ir kita. Turime valdžią, nesinori vartoti termino „valstybė“, kuri neturi širdies, o kai nėra širdies, tai ir galios nedidelės.
K. Girnius lygina Lietuvos, Estijos ir Latvijos duomenis pensijų ir darbo užmokesčio srityje, skaičiais pademonstruodamas, kad mūsų šalis pagal šiuos parametrus užima paskutinę vietą. Toliau jis išdėsto savo matymą į sukėlusias tokią padėtį priežastis.
Norėčiau papildyti K. Girniaus argumentaciją. Pradėsiu nuo Baltijos šalių ir mūsų kaimynų – Lenkijos, statistikos. Žemiau pateikiu lentelę, iš kurios matyti ne tik minimalaus darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio, vidutinės pensijos dydžio, bet ir metinio bendrojo vidaus produkto (BVP), tenkančio vienam gyventojui, dydis. Pastarasis yra esminis, nes rodo, kokia nacionalinio produkto apimtis tenka kiekvienam šalies žmogui, skaičiuojant eurais pagal perkamosios galios paritetą (PGP).
|
Minimalus darbo užmokestis |
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis |
Vidutinis pensijų dydis |
BVP vienam gyventojui (PGP) (*) |
|
|
Lietuva |
290 € |
678 €
|
240 € |
18463,44 € |
|
Latvija |
320 € |
762 €
|
265 € |
16541,46 € |
|
Estija |
355 € |
1023 €
|
350 € |
19379,22 € |
|
Lenkija |
406 € |
958 €
|
432 € |
18006,76 € |
(*) - Pasaulio Banko duomenys (2011-2013), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių
Skaityti daugiau: Nomenklatūra – nebijo jie nei Dievo, nei Karlo Markso
Derinant Tarnybos LR muitinėje statuto nuostatas su naujai rengiamu LR valstybės tarnybos įstatymu, paruošti statuto pakeitimai. Šiuos pakeitimus numatoma teikti svarstyti Vyriausybei. Publikuojame Muitinės departamento parengto statuto pakeitimo ir papildymo varianto projektą. Pastabas ir pasiūlymus dėl statuto pakeitimų prašome teikti el. pašto adresais: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
Naujųjų statuto nuostatų įsigaliojimas numatomas nuo 2015 metų liepos 1 dienos.
projektas
TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2014 m. ............ d. Nr. ......
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1. Muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas tyrintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.
1. Muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, šio Statuto nustatyta tvarka priimtas į pareigas Lietuvos Respublikos muitinėje vykdyti teisės aktuose jai nustatytas funkcijas ir turintis įstatymo suteiktus įgaliojimus sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu ir (ar) vadovaujantis muitinės pareigūnams“.
Trumpai
- 1
- 2
- 3
Prev NextAr darbdavys gali keisti darbo sutarties …
Psichologinis smurtas darbe
Atlyginimų skaidrumo revoliucija: kas keičiasi Lietuvos …
Dėl muitinės pertvarkymo
LR Vyriausybė 2026-02-11 posėdyje pritarė muitinės pertvarkymui į vieną juridinį asmenį.
DaugiauIšeitinės išmokos nutraukiant darbo sutartį pagal …
Ką svarbu žinoti apie Nacionalinę kolektyvinę …
Muitinės šakos kolektyvinės sutarties suteikiamos teisės …
Lyg ir pritarė...
Klaipėdos muitinei - 34!
Palankūs atostogauti 2025 m. mėnesiai
MDPS konferencija 03-16
Šachmatų turnyras