Prokurorai iš Palaičio siekia priteisti 200 000 Lt
Už neteisėtą Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus atleidimą iš pareigų iš buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio siekiama valstybei naudai priteisti per 200 tūkst. litų.
Su tokiu ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą kreipėsi Generalinė prokuratūra, gindama viešąjį interesą.
R.Palaitis BNS sakė nieko nežinąs apie jam pateiktą ieškinį.
„Čia man naujieną pasakėte. Negaliu nieko komentuoti, turėčiau susipažinti“, - teigė eksministras.
Kaip BNS informavo Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Vilma Mažonė, pernai gegužę į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Valstybės kontrolė. Ji prašė ginti viešąjį interesą ir išieškoti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) padarytą žalą.
Medžiagos duomenimis, 2009 metų spalį ir 2010 metų kovą Valstybės tarnybos departamento direktoriui O. Šarmavičiui tuometinio vidaus reikalų ministro įsakymais buvo skirtos trys tarnybinės nuobaudos, kurios Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais ir nutartimis buvo pakeistos ar panaikintos.
Kadangi pati VRM atsisakė imtis priemonių dėl padarytos žalos išieškojimo, ginti viešąjį interesą privalo prokuroras, teigiama BNS atsiųstame atsakyme.
Generalinė prokuratūra praėjusių metų gruodžio 27 dieną kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo prašydama priteisti iš R.Palaičio Vidaus reikalų ministerijai 213 tūkst. 401,02 lito tiesioginiams nuostoliams atlyginti.
Skaityti daugiau: Prokurorai iš Palaičio siekia priteisti 200 000 Lt
Seklių nesėkmė
Kontrabandinių cigarečių – kalnas, bet savininkas išnyko kaip dūmas, nors užsimaskavę sekliai ne tik stebėjo, kaip buvo iškraunamas kontrabandinis krovinys, bet ir filmavo bei slapta klausėsi pokalbių telefonu.
Mato nusikalstamą aplaidumą
Tyrimas dėl Raseinių rajono tarybos nario Vaclovo Šimaičio angare aptikto milijoninės vertės kontrabandinių cigarečių krovinio baigėsi nesėkme. Išnagrinėjus bylą, konstatuota, jog nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų įtariamojo kaltę.
57 metų politikas ir verslininkas V. Šimaitis šioje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, o įtariamuoju tapo vilkiko vairuotojas metų 45 Nikolajus Malinenka, kuris buvo kaltinamas atvežęs į Nemakščius krovinį.
Klaipėdos bendrovės „Laivingė“ vairuotojo N. Malinenkos išteisinamajame nuosprendyje pabrėžiama, ęsa kaltinimai remiasi tik prielaidomis ir smprotavimais.
Bylą nagrinėjęs ir nuosprendį paskelbęs Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė angarą skapta stebėjusių pareigūnų veiksmuose įžvelgė broko ir nusikalstamo aplaidumo požymių.
Teisme - akibrokštas
Tokią prielaidą teisėjas padarė paaiškėjus, kad kontrabandinį krovinį gabenęs vilkikas buvo apžiūrėtas tik po metų. Negana to, tik po metų nuo seklių užfiksuotos galimai nusikalstamos veikos buvo apklaustas įtariamasis ir surašyti sekimo protokolai.
Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja?
Manau, jog sutiksite su nuomone, kad naujai priimamas įstatymas visuomet privalo būti geresnis, nei ankstesnis, kad jo pagalba reguliuojamoje visuomeninių santykių srityje valstybė pasieks didesnę pažangą, gerindama visuotinę gerovę. Neturint tokių tikslų, nekeliant sau ambicingų ir visiems priimtinų sąlygų, naujo įstatymo priėmimas dažniausiai tampa ne kuriančia, o visa griaunančia jėga. Pažanga bus tik tuomet, kai valstybė, darbuotojai ir darbdaviai trauks vežimą viena kryptimi, o ne lėks į skirtingas puses, kaip I.Krylovo pasakėčioje vežimą velkantys gulbė, lydeka ir vėžys.
Suderinti visų interesus – menas, tiksliau sakant – politinis menas. O mūsų politikai, deja, bergždi. Tuo tarpu Lietuvos verslo grupės susivienijo, įsteigdamos Lietuvos verslo tarybą. Atrodo, siekiant savo tikslų, padarytas puikus žingsnis. Pasirašytas memorandumas, kuriame išdėstomi siekiami tikslai: užtikrinti sparčią ūkio plėtrą, didinti konkurencingumą ir formuoti palankią investicinę aplinką, gerinti sąlygas verslui. Bet perskaičius tai – džiaugtis nebuvo noro, nes tiesiog savaime formulavosi daug pačių įvairiausių klausimų. Kieno sąskaita bus siekiama šių tikslų? Kokie įsipareigojimai teks darbuotojams ir valstybei, o kokie verslui? Kur dėmesys socialiniam dialogui ir socialiai atsakingam verslui? Kodėl tylima apie Lietuvos verslą lydintį šešėlinį sektorių ir nesiūloma imtis jokių priemonių jo atžvilgiu? Kodėl net legalus privatus sektorius Lietuvoje ir toliau išlieka neskaidrus visuomenei? Kodėl Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra žemesnis nei Latvijoje ir Estijoje? Kodėl…, bet čia ir sustosiu.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovo žodžiai: „ į visą valstybės ateitį žiūrime per tris dalykus: žmogiškieji ištekliai, finansai ir konkurencinė aplinka“- abejonių beveik nepalieka. Už šių žodžių nesimato nei Lietuvos žmonių, nei įmonėse dirbančių darbuotojų, nei socialinių partnerių bei socialinio dialogo, pagaliau, nei įsipareigojimų kurti tik socialiai atsakingą verslą. Jei siekiami tikslai bus įgyvendinti, visa Lietuva savo turiniu ir forma taps panaši į Gariūnų turgų, kur viskas bei visada tik perkama ir parduodama, kur šeimininkauja ne įstatymas ar socialinis susitarimas, o šešėlis ir finansiškai stipresniojo fizinis kumštis, ten, kur politikai dažnokai užsuka ieškodami sau finansinio užnugario. Visa tai manęs tikrai nežavi. Ne veltui užsieniečiai, apsilankę mūsų turguose ir turgeliuose, patvirtina: pardavėjo tikslas įbrukti bet kokią prekę už kuo didesnę kainą.
Skaityti daugiau: Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja?
Ir po krizės vėl skolinamės
Vyriausybė kartu su kitų metų valstybės biudžeto projektu teikia ir du įdomius dokumentus. Vienas jų nurodo, kiek pinigų ir kam kitais metais turės skolintis Lietuva. Šokiruojantis dokumentas atskleidžia, kad per metus turėsime skolintis net 11,6 mlrd. litų! Tiesa, ne vien pravalgyti, bet ir senesnėms skoloms atiduoti. Spalio 1 dienos duomenimis, centrinės valdžios skola siekia 43,446 mlrd. litų.
Kaups ir ateičiai
2014 metais Vyriausybės poreikis skolintis ankstesnei skolai grąžinti ir mažėjančiam biudžeto deficitui finansuoti yra apie 8,1 mlrd. litų. Papildomai Vyriausybė, vykdydama skolos valdymo strategiją, skolinsis iki 3,5 mlrd. litų, siekdama iš anksto sukaupti lėšų euroobligacijų emisijai 2015 metų pradžioje išpirkti. Bendra prognozuojama Vyriausybės skolinimosi suma 2014 metais - apie 11,6 mlrd. litų.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2014 metų pabaigoje sudarys apie 39,8 proc. BVP, jeigu neįskaitytume išankstinio lėšų euroobligacijų emisijai vėlesniais metais išpirkti kaupimo skolinantis, ir šis skolos lygis, nepaisant vis dar esančio, nors mažėjančio biudžeto deficito, išliks panašus, palyginti su prognozuojamu skolos lygiu 2013 metams (39,7 proc. BVP). Valdžios sektoriaus skolos prognozė 2014 metams įskaitant išankstinį skolinimąsi ir lėšų kaupimą 2015 metų euroobligacijų emisijai išpirkti - 42,5 proc. BVP. Milijardą pravalgysime
Didelę lėšų dalį 2014 metais planuojama pasiskolinti užsienio rinkoje. Skolinantis užsienio rinkoje, numatoma išleisti obligacijų už 6,4 mlrd. litų. Investiciniams projektams finansuoti planuojama skolintis ir iš tarptautinių finansų institucijų - apie 0,6 mlrd. litų.
Darbo užmokesčio kompensavimas
2013 m. liepos 1 d. LR Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nutarimą, nustatantį, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai teisei gauti teisingą apmokėjimą už darbą, konstituciniam teisinės valstybės principui, o teisėjų atlyginimų sumažinimą nustatantis teisinis reguliavimas – ir teisėjo bei teismų nepriklausomumo principui.
Minėtas KT nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013 m. spalio 1 d., todėl nuo šios datos nesant nustatyto kitokio teisinio reguliavimo turėjo įsigalioti iki 2009 m. gegužės 1 d. galioję nesumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimo koeficientai bei priedų dydžiai. Taigi LR Seimas 2013 m. rugsėjo 19 d. priėmė valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo įstatymą ir kitus teisės aktus (pvz. įstatymą nr. XII-523), reikalingus 2013 m. spalio 1 d. KT nutarimo išaiškinimams įgyvendinti. Priimtais teisės aktais iš esmės nustatyta, kad 2013 metais nesant pakankamai valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio atkuriamoji dalis, kuri turi būti sumokėta už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kartu su teisės aktų nustatyto dydžio delspinigiais sumokama ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo 1 d. Taip pat LR Vyriausybei pasiūlyta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti LR Seimui dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto valstybės tarnautojų darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą.
Reziumuojant šiandieninę situaciją pasakytina, kad nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vykdant KT nutarimą didesnio darbo užmokesčio valstybės tarnautojams už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. užtikrintai leidžia tikėtis tik iki 2014 m. kovo 1 d. Dar daugiau, mechanizmo, valstybės tarnautojams nustatančio kompensaciją už nuo 2009 m. gegužės 1 d. neteisėtai sumažintą darbo užmokestį priėmimas užsitęs kur kas ilgiau, nes tokį mechanizmą įtvirtinantis teisės akto projektas siūlytinas pateikti LR Seimui svarstyti net iki 2014 m. gegužės 1 d.
Gal investuotojus varžo neraštingumas?
Ponia Milda Dargužaitė, VšĮ „Investuok Lietuvoje” vadovė paskelbė, kad Darbo kodeksas – Tarybų Sąjungos palikimas ir juo skriaudžiami darbuotojai. Autorė kviečia reikalauti esminės Darbo kodekso reformos, nes nustatė jo panašumą į „1973 m. Tarybų Sąjungos Respublikos darbo įstatymų kodeksą“.
Prisipažinsiu, neskaičiau Tarybų Sąjungos kodeksų, tačiau nenustebčiau Stalino konstitucijoje radęs daugumą universalių žmogaus teisių. Ir ką? Ar tuomet, demokratinės visuomenės, turėtume jas išbraukyti iš savųjų?
Toli gražu ne „kietais“ argumentais vertas diskusijos p. M. Dargužaitės rašinys. Tačiau jis tikrai geras tuo, kad bent išvardija, kas tame „Tarybų Sąjungos palikime“ jai nepatinka. Kiti kalbėtojai ta tema paprastai apsiriboja monotonišku „darbo santykių liberalizavimo“ termino kartojimu.
Taigi, autorei nepatinka, kad darbdaviai „negali įdarbinti tinkamų darbuotojų ir atsisveikinti su tinginiais, atleisdami potencialiai piktybišką darbuotoja turi nuskriausti pavyzdinius, turi globoti 10 socialiai jautrių darbuotojų grupių, nėra galimybių sezoniniam, teminuotam darbui ir viršvalandžiams.” Ką gi, tai išgirdus, susidaro įspūdis, kad p. M.Dargužaitė gal ir teskaitė tik tarybinį ar dar kokį, bet tikrai ne Nepriklausomos Lietuvos Darbo kodeksą (DK). Pažiūrėkime nuosekliau.
Anot p. M. Dargužaitės „ darbdaviai turėtų turėti galimybę įdarbinti sau tinkamiausius darbuotojus, atsisveikinti su tingiais ar kompetencijas neatitinkančiais“.
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
Trumpai
- 1
- 2
- 3
Prev NextŠKS garantijos tėvams
2022 m. sausio 28 d. Nr. PV3-555 ... Daugiau
Apie 12-os valandų pamaininį darbą
Padvigubėjusio kelionės laiko MD neatlygins
Rekomenduojami vertinimo koeficientai
Kolektyvinės sutarties 54 ir 55 punktai …
Geriausia, kas galėjo nutikti?...
Muitinių direktoriai prieš DU kėlimą pareigūnams …
Dėl Raigardo posto pertvarkos
Apie kreivąją energetiką
Geriausias taupymo planas
Papildomos atostogų dienos
Neaiškūs premijavimo kriterijai