Lapkričio 22 d. Seimo posėdyje bus svarstomas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2012 metais, įstatymo projektas. Jame numatyta 2012 m. taikytiną bazinį dydį palikti tokį pat kaip ir 2011 m., t.y. 450 Lt. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (pagrindinis komitetas) dėl didelių diskusijų, koks turėtų būti bazinis dydis 450 Lt ar 470 Lt, lapkričio 11d. išvadoje siūlė įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, tačiau lapkričio 17 d. Seimo posėdyje šiam siūlymui nebuvo pritarta.

    Biudžeto ir finansų komitetas (pagrindinis komitetas) pritarė įstatymo projektų iniciatorių siūlymui dėl 450 Lt bazinio dydžio be jokių didesnių diskusijų. Papildomu komitetu paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas savo išvadoje pasiūlė alternatyvų projektą - vienareikšmiškai 2012 m. bazinį dydį numatyti 470 Lt. Todėl galutinis variantas, koks bus bazinis dydis 2012 m., turėtų paaiškėti šiame Seimo posėdyje.

   Valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams, kovojantiems su kontrabanda ir kitais finansiniais nusikaltimais, skatinti šiemet iš viso numatyta iki 5 mln. litų. Tačiau muitininkai piktinasi, kad šimtus milijonų litų į valstybės biudžetą surenkanti institucija stokoja lėšų net pagrindinėms savo funkcijoms atlikti.

    "Specialiųjų priemonių trūkumas visiškai nesuvokiamas valstybei paskelbus kovą su kontrabanda ir nelegalia apyvarta. Nesuvokiama ir juokinga, kai muitinės pareigūnas, dirbantis išoriniame Europos Sąjungos pasienio kontrolės punkte, į tarnybą su savimi turi vežtis įrankių dėžę transporto priemonėms tikrinti", - liūdną muitininkų kasdienybę įvardijo į "Vakarų ekspreso" redakciją laišką atsiuntęs muitininkas.

    Pasak jo, deficitinis Muitinės departamento biudžetas grasina šios įstaigos darbuotojus jau antrus metus palikti be atlyginimų už lapkričio ir gruodžio mėnesius, nes algoms šiemet esą pritrūko 10 mln. Lt.

   Finansų ministerija teikia Vyriausybei tvirtinti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą ir informuoja Vyriausybę, kad "teikiami įstatymų projektai parengti siekiant tobulinti Lietuvos Respublikos muitinės valdymą centralizuojant personalo valdymo funkciją ir finansų valdymo ir apskaitos funkcijas, susijusias su personalo valdymu, padaryti personalo valdymą ir finansų valdymą bei apskaitą efektyvesnius ir ekonomiškesnius".

    Taip pat informuojama, kad "Lietuvos Respublikos muitinę (toliau – muitinė) sudaro Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ir jam pavaldžios trys teritorinės muitinės bei keturios specialiosios muitinės įstaigos. Muitinės įstaigoms vadovauja muitinės įstaigų vadovai, kurie priima į tarnybą ir atleidžia iš jos tos muitinės įstaigos pareigūnus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, sprendžia kitus personalo valdymo klausimus ir finansų valdymo ir apskaitos klausimus, susijusius su personalo valdymu".

   Jau 2010 metų pabaigoje du "šventinius" mėnesius muitinės pareigūnai buvo priversti išgyventi be sąžiningai uždirbto darbo užmokesčio. Algas valdžia sumokėjo tik 2011 metų sausį. Šių metų pabaigos darbo užmokesčio situacija dar blogesnė. Lapkričio pradžioje žadama išmokėti darbo užmokestį už 2011 metų spalį (tikėtina, jog nepilną), o atlygio už darbą 2011 metų lapkritį ir gruodį muitinės pareigūnams vėl teks laukti iki 2012 metų sausio. Lietuvos Vyriausybei ir Finansų ministerijai ši problema žinoma, tačiau vargu ar antrus metus iš eilės sulauksime valdžios dėmesio ir pagalbos.

    Daugumai muitinės pareigūnų keblus klausimas: kaip išgyventi ir išlaikyti savo šeimą? Kas atsakys, jei valstybės apgautas ir išduotas pareigūnas nusižengs sąžiningumui ir neatsilaikys prieš pagundas?

   Vyriausybė pritarė Savanoriškos veiklos įstatymo projektui. Jo rengimą paskatino poreikis viešinti savanorišką veiklą, sudaryti palankias sąlygas šios veiklos plėtrai bei išspręsti praktikoje kylančias problemas, susijusias su savanorio statusu, savanoriškos veiklos organizavimu bei su savanoriška veikla susijusių išlaidų kompensavimu.

    Iki šiol Lietuvoje nebuvo įstatymo, kuris reglamentuotų savanorišką veiklą. Šie metai paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais, tačiau Lietuvoje savanorius vienijančių organizacijų veiklą iki šiol stabdė teisinio reglamentavimo nebuvimas. Įstatymo projekte numatyti aiškūs teisiniai kriterijai nuo šiol skatins sklandesnę savanorišką veiklą.

    Įstatymo projekte nustatyta, kad savanoriškas darbas – tai savanorio neatlygintinai vykdoma visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Taip pat svarbu, kad savanoris veiklą atliktų laisva valia ir neimdamas atlygio. Savanoriais gali būti tik vyresni kaip 14 metų Lietuvos piliečiai ir Lietuvoje teisėtai esantys užsieniečiai.