Muitinės ir profesinės sąjungos vadovai aptarė numatomus pokyčius
Sausio 11 d. departamente suorganizuotas Muitinės departamento vadovų ir Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovų posėdis, kurio metu diskutuota apie šiais metais tęsiamus pokyčius muitinės veiklos optimizavimo procese, siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį muitinės paslaugų teikimą ir pagerinti muitinės pareigūnų darbo sąlygas.
Posėdžio dalyviai kalbėjosi apie muitinės įstaigų kompetencijų priimant ir įforminant importo ir eksporto deklaracijas nustatymą, taip pat diskutavo apie centralizuoto šių deklaracijų priėmimo ir apdorojimo tvarkos patobulinimą.
Posėdžio pradžioje Muitinės departamento generalinis direktorius Arūnas Adomėnas akcentavo, kad nepaisant visų pradėtų ir tęsiamų pertvarkų muitinės veiklos optimizavimo procese svarbiausias tikslas yra pagerinti postuose dirbančių muitinės pareigūnų darbo sąlygas. Jo teigimu, šiuo metu muitinėje dirba mažiau pareigūnų nei ankstesniais metais ir kai kurie jų palieka tarnybą dėl per didelio darbo krūvio ar jų netenkinančių darbo sąlygų. Todėl pertvarkos muitininkų darbo krūvio ir sąlygų gerinimo srityje yra būtinos ir reikalingos spręsti greitai.
Jis pakvietė profesinių sąjungų atstovus savo idėjomis ir pasiūlymais prisidėti prie muitininkų darbo krūvio suvienodinimo bei išreiškė norą, kad šio susitikimo metu aptarti darbo tvarkos niuansai padėtų geriau pasirengti laukiantiems pokyčiams, leistų juos priimti gerokai sklandžiau ir keltų kuo mažiau įtampos muitinės pareigūnams.
Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė ir valdybos pirmininkas Jūrius Bruklys domėjosi, kaip keisis pareigūnų darbo sąlygos prasidėjus pokyčiams.
Skaityti daugiau: Muitinės ir profesinės sąjungos vadovai aptarė numatomus pokyčius
Keičiasi B kategorijos pareigūnų darbo apmokėjimas
Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja muitinės pareigūnų pareiginės algos nustatymo tvarką ir dydžius (24 straipsnis, įstatymo priedai). 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1863 buvo pakeistas šio įstatymo 3 priedas (Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašas), kurio įsigaliojimas numatytas nuo 2017 m. sausio 1 d., o 2015 m. gruodžio 15 d. įstatymu Nr. XII-2174 – įsigaliojimas nustatytas nuo 2018 m. sausio 1 d. Šių pakeitimų esmė - pareigybės lygio ir kategorijos pakeitimas (suvestinė pridedama).
Pagal numatomą reglamentavimą, nuo 2018 m. sausio 1 d. muitinės pareigūnas, neturintis aukštojo universitetinio išsilavinimo ir šiuo metu užimantis B lygio 7-10 kategorijos vyresniojo inspektorius pareigas, galės užimti tik B lygio 6-7 kategorijos inspektorius pareigas.
Dėl šio įstatymo pakeitimų daliai pareigūnų sumažės darbo užmokestis, nes bus mokamas mažesnis priedas prie pareiginės algos už pareiginį laipsnį, o daliai iš jų – dar sumažės ir pareiginės algos dydis. Muitinės pareigūnui, užimančiam vyresniojo inspektoriaus pareigas yra suteikiamas II klasės muitininko pareiginis laipsnis ir mokamos 0,4 BD priedas prie pareiginės algos, o inspektoriaus pareigas užimančiam pareigūnui - suteikiamas III klasės muitininko pareiginis laipsnis ir mokamos 0,3 BD (bazinis dydis - 130,5 EUR) priedas prie pareiginės algos.
Muitinės departamentas su profesinėmis sąjungomis konsultavosi dėl šių pakeitimų, pasidalinta nuomonėmis kokiomis priemonėmis ir būdais galima būtų sušvelninti šią situaciją, kad pareigūnai nepajustų šių skaudžių pasikeitimų.
Atkreipiame dėmesį, kad dar nėra žinoma, ar Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo įsigaliojimas nebus nukeltas vėlesniam laikui.
Skaityti daugiau: Keičiasi B kategorijos pareigūnų darbo apmokėjimas
Pasitraukė vyriausybės kanclerė Dargužaitė, o ko laukia jos šefas Skvernelis?
Saulius Skvernelis - niekam tikęs vyriausybės vadovas. Apie tai kalba plonėjančios mūsų pinigės, augančios kainos, Lietuvos žmonių skurdas, didėjantis srautas piliečių, bėgančių į užsienį, chaosas sveikatos, švietimo ir socialinės rūpybos sistemose. Valstybės valdymas įgauna parodijos formą, kai Ūkio ministru skiriamas tik ką studijas baigęs neapsiplunksnavęs 27 metų berniokas.
„Orios” senatvės standartu Lietuvos valstybėje tapo lėkštė maltiečių sriubos, o „laimingos“ vaikystės etalonu - supelijusios kruopos ir supermarketų atliekos iš „Maisto banko“, kuris suaukotus žmonių pinigus švaisto ne maisto pirkimui, o transporto priemonių įsigijimui.
Valdančiojį Karbauskio „arbūzo koalicija“ (kur iš išorės žali, o viduje raudoni), patupdžiusi nekompetetingą Skvernelį į premjero postą, per vienerius metus sugebėjo atskleisti savo vergvaldišką žemvaldžių-žemgrobių esmę, priešišką didžiosios lietuvių tautos dalies interesams. Apie tai kalba šių žmonių nepopuliarumas, nuolatiniai skandalai dėl jų veiklos ir elgesio.
Ką gero gali mūsų tautai duoti tokia valdžia, kuriai stebint griūna valstybės simboliai, o valstybėje įsigalėjo baltofobai, pajėgiantys uždrausti visuomenei sostinėje statyti paminklą Vyčiui, Basanavičiui, tyčiotis iš Laisvės laisvės statulos Kaune, tyčiotis iš mūsų tautos didvyrių.
Šita valdžia net nesugeba pamatyti, kas vyksta Lietuvos sostinėje, kuri nekompetetingo ir nesugebančio tvarkytis mero yra tiesiog baigiama naikinti. Iš vieno žaliausių Europos miestų Vilnius virsta „sutankintu“ pastatų-antkapių savartynų, kuriame nebėra baseinų, stadionų, aikštelių vaikams.
Skaityti daugiau: Pasitraukė vyriausybės kanclerė Dargužaitė, o ko laukia jos šefas Skvernelis?
Skvernelis pabėgėlius padarė išrinktųjų kasta, pažeidė Konstituciją ir įteisino lietuvių diskriminaciją
Savo tėvų ir protėvių žemėje tapome antrarūšiais žmonėmis, kuriems nebegalioja šalies Pagrindinis įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis sako: Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Spalio 11 dieną BNS pranešė, kad vyriausybė nutarė „pabėgėliams“ mokėti tokias išmokas:
-Kompensacija būsto nuomai vienam žmogui per mėnesį - 314 eurų.
-Pašalpa būtiniausioms reikmėms ( komunalinėms paslaugoms, maistui, transportui ir kt.) - 204 eurai.
-Papildomai mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 eurai) ir kas mėnesį mokama 60,8 euro kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti.
Suma:
Suaugusiam ir vaikui per mėnesį = 518 eurų.
Mokyklinio amžiaus vaikui = 635,8 eurų.
-Vienkartinė įsikūrimo pašalpa - 204 eurai.
-Vienkartinė įsikūrimo pašalpa vaikui -102 eurai.
-Nelydimam nepilnamečiui, sulaukus pilnametystės -1122 eurai.
Kiek Lietuvos vaikų, suaugusių ir senelių gauna tokias pajamas?
Valdžios diskriminuojamo lietuvio pajamos:
Socialinės atskirties mažinimo peripetijos Lietuvos muitinėje
EK duomenimis, 2014 m. su socialinės atskirties rizika susidūrė 27,3 proc. Lietuvos gyventojų. Nors sumažėjo bendras socialinę paramą gaunančių asmenų skaičius, skurdo rizika auga tarp bedarbių, vyresnio amžiaus, neįgalių gyventojų, taip pat vienišų tėvų. Tai yra daugiau nei 800 tūkst. žmonių, gaunančių apie 260 eurų per mėnesį. Vis dėlto ekonomistai pabrėžia, kad negalima taip tiesmukai vertinti plikų skaičių.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo plane daug dėmesio skiriama socialinei atskirčiai mažinti. L. Kukuraitis pirmiausia siūlo didinti kukliausiai uždirbančių asmenų pajamas keliant minimalią algą ir neapmokestinamųjų pajamų dalį auginantiems vaikus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis siūlo vadovautis pajamų nelygybę atspindinčiu Gini koeficientu. Pagal jį Lietuvos padėtis yra viena prasčiausių ES.
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis norėtų atkreipti valdžios dėmesį, kad, nors mokesčių tarifai panašūs kaip ir kitose ES narėse, Lietuvos viešųjų finansų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), yra pernelyg maža: „Matyt, dar labai sunkiai atsikratome šešėlinės ekonomikos ir vengiame mokesčių. Tad oficialūs pajamų rodikliai prastesni nei reali situacija.“
Kita dažnai naudojama priemonė socialinei atskirčiai mažinti – pensijų kėlimas. Pristatydami Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, ministras pirmininkas S. Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka rodė ryžtą didinti pensinio amžiaus žmonių pajamas. Ekonomistai kartoja, kad pensijos priklauso nuo dirbančių asmenų atlyginimų, todėl gali augti tada, kai kyla algos. Pensijoms skirti pinigai ateina iš „Sodros“ arba kaupiamųjų fondų sistemos, todėl ji gali paskirstyti tiek pinigų, kiek pati surenka. Vis dėlto, augant atlyginimams ir pensijoms, nelygybė gali išlikti tokia pat. „Šio paradokso sprendimas – sparčiau didinti pensijas nei atlyginimus. Tik reikia nepamiršti, kad, keliant pensijas ir senjorams atiduodant didesnę dalį pinigų, nukenčia dirbantys asmenys.
Skaityti daugiau: Socialinės atskirties mažinimo peripetijos Lietuvos muitinėje
Ką reikia žinoti einant nemokamų atostogų
Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, nes šis laikotarpis nelaikomas draudiminiu, o socialinio draudimo praradimas gali turėti įvairių pasekmių, rašoma Sodros pranešime spaudai.
Jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai. Tačiau situacijų, kada atsiranda nedraudiminių laikotarpių, yra ir daugiau, todėl į tai svarbu atkreipti dėmesį.
Dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms bei senatvės pensijai. Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį – slaugos išmokos.
Vėliau prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėn.
Gali tekti savarankiškai susimokėti PSD įmokas
Šių metų gegužės mėnesį Vyriausybei detalizavus Sveikatos draudimo įstatymo taikymą, atsirado nauja grupė asmenų, kuriems numatoma prievolė mokėti PSD įmokas savarankiškai.
Pagal minėtą nutarimą, išėjus 30 arba daugiau dienų trunkančių nemokamų atostogų (ilgiau nei visam kalendoriniam mėnesiui) ir per tą laikotarpį neturint jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų skaičiuojamos PSD įmokos, taip pat nepatenkant į valstybės lėšomis draudžiamų žmonių kategoriją, atsiranda prievolė privalomuoju sveikatos draudimu draustis savarankiškai.
Paskolos
Teledema
Petankės sportas
LT pareigūnų federacija
