Sunkmečiu taupydami lėšas ir norėdami išsaugoti kuo daugiau darbo vietų darbdaviai išleidžia (sąlyginai - pačių darbuotojų valia) darbuotojus nemokamų atostogų. Neva taip taupomos lėšos ir net išsaugomos darbo vietos. Tokiu būdu darbdavys perkelia atsakomybę nuo savęs ant darbuotojo pečių.

    Tačiau ši skambi akcija, įkvepianti pasiaukoti ,,valstybės finansų labui“, turi ir išvirkščiąją pusę, labai žemišką - jos dalyvių socialinio draudimo problemas.

    Darbdavys, suteikęs darbuotojui nemokamas atostogas, apie tai privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, t.y. pranešti apie apdraustųjų nedraudiminius laikotarpius.

   Nedraudiminis laikotarpis - tai laikotarpis, kurio metu apdraustasis negauna pajamų, nuo kurių turi būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Taip pat jis negauna įstatymu nustatytos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pašalpos. Todėl nereikėtų pamiršti, kad nedraudiminiu laikotarpiu, asmeniui susirgus, jam nebus mokama ligos pašalpa, taip pat šis laikotarpis nebus įskaičiuojamas į asmens valstybinio socialinio draudimo stažą.

    Taigi, išėjusiesiems arba išsiųstiesiems nemokamų atostogų yra labai rizikinga sunkiai susirgti, kai prireikia medikų pagalbos ir vaistų. Šie žmonės ne savo noru iškrenta iš ,,Sodros“ bei Valstybinių ligonių kasų (VLK) registro - vadinasi, laikomi nedraustais privalomuoju valstybės socialiniu draudimu. Mat nuo atostoginių ir algų darbdaviai sumoka privalomus mokesčius ir įmokas, o išleidę žmogų nemokamų atostogų - nemoka už jį niekam. Žmogaus socialinis draudimas nutrūksta. Taigi „Sodra“ ir Valstybinė ligonių kasa už nemokamai atostogaujančiųjų gydymo išlaidas ir laikiną nedarbingumą negali mokėti, kaip už bet kurį kitą nedraustąjį.

   Didžiausių problemų gali kilti tiems žmonėms, kurie nemokamai atostogauja mėnesį ir daugiau, bei neatvykstantiems į darbą įmonės administracijos leidimu. VLK jų paprasčiausiai „nebemato“ tarp draudžiamųjų socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad jie privalo patys susimokėti bent minimalią 72 litų įmoką.

    Jei žmogus nemokamai atostogauja dvi savaites, darbdavys už likusias dvi mėnesio darbo savaites turi mokėti ne mažiau nei 72 litus už draudžiamąjį, kad šis galėtų gauti medicinines paslaugas. Juk ar maža, kas gali atsitikti bet kurio žmogaus sveikatai.

   Nemokamų atostogų laikotarpis ,,iškrenta“ ir skaičiuojant žmogui socialines išmokas. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, jei apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas atsirado jo nemokamų atostogų metu, arba jeigu apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo be teisės gauti darbo užmokestį, ligos pašalpa jam pradedama mokėti tik nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti. Kitaip tariant, jei žmogus nemokamai atostogauja ir jis rimtai suserga, išmokos už nedarbingumo lapelį jis negaus. Ji bus pradėta skaičiuoti tik grįžusiajam iš nemokamų atostogų. Taip pat yra ir su motinystės išmokomis, jeigu gaunanti tokias išmokas moteris išeina nemokamų atostogų.

   Norime priminti, kad krizė negali tapti pagrindu darbuotoją išleisti nemokamų atostogų. Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas išeitų nemokamų atostogų kai tenkinami ne darbuotojo, o paties darbdavio tikslai.

    Statutinių pareigūnų nemokamas atostogas reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 37str. 1d., pagal kurį nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu ir Darbo kodekso (toliau – DK) 184 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyti aštuoni atvejai, kai leidžiama tai daryti:

1)   darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų– iki keturiolikos kalendorinių dienų;
2)   darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų- iki trisdešimties kalendorinių dienų;
3)   moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai- tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
4)   neįgaliajam - iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus;
5)   darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kuriam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas- iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
6)   darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
7)   santuokai sudaryti- ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos;
8)   mirusio šeimos nario laidotuvėms- ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos.

   Daugiau priežasčių nenurodoma.

    Kitais atvejais, kurių nenumato DK, darbuotoją nemokamų atostogų galima išleisti tik tada, jeigu papildomos priežastys aptartos įmonės kolektyvinėje sutartyje. Jei kolektyvineje sutartyje nėra numatyta kitų atvejų, darbuotojus galima išleisti nemokamų atostogų jų pačių prašymu, bet tik VTĮ ir DK paminėtais atvejais. Priešingu atveju nemokamos atostogos bus neteisėtos.

   VTĮ 37 ir DK 184 straipsnių paskirtis - padėti žmogui, kai jį ištinka bėda, kad nenutrūktų darbo stažas ir kad žmogus galėtų susitvarkyti savo reikalus ypatingais gyvenimo atvejais. Tačiau šis straipsnis nėra skirtas padėti darbdaviui sutaupyti.

    Taigi, galima daryti išvadą, kad oficialių bedarbių socialinė padėtis yra daug geresnė, nei tų, kurie priversti atostogauti savo sąskaita. Bedarbiai bent jau gauna nedarbo išmokas ir turi socialines garantijas. O tie, kurie darbdavio iniciatyva išleidžiami nemokamų atostogų, nors ir išlaiko darbo vietą, tačiau rizikuoja prarasti visas valstybės teikiamas socialines garantijas.

   Suprasdami sudėtingą ekonominę padėtį dauguma muitinės pareigūnų dėl to nereiškia didelio nepasitenkinimo. Tačiau ir išėjus nemokamų atostogų žmogui reikia valgyti, mokėti paskolos įmokas, komunalinius mokesčius. Nemokamai „paatostogavus“ didesnei pareigūnų daliai ir jų šeimoms gresia nepriteklius. Didžiausią dalį išėjusių nemokamų atostogų ir taip sutaupusių trūkstamų darbo užmokesčio lėšų, sudaro postų pareigūnai. Bet įdomiausia, kaip atskirų muitinės įstaigų vadovai samprotauja apie priežastis, dėl kurių neapmokamų atostogų eina postų pareigūnai:  "<...>  jie  turi papildomų verslų ir turi iš ko gyventi". Tai pat teigiama, kad postų pareigūnų darbo laikas paromis yra didžiulė privilegija, kuri sudaro galimybę užsiimti papildomu verslu ir leisti sau prabangiai gyventi, kai tuo tarpu administracijos pareigūnai, kasdien eidami į darbą neturi galimybės papildomai „prisidurti“. Darbe jie neišsimiega, kaip kad postų pareigūnai. Nors postų pareigūnų nė neplanuojama atleidinėti iš darbo (kas gi atliks pagrindines muitinės funkcijas), tačiau jie turėtų būti solidarūs ir taupyti darbo užmokesčio lėšas nepakeičiamiesiems administracijos pareigūnams, kad galima būti išsaugoti jų tokias svarbias kėdes. Juk pagalvokit, kas gi organizuos postų pareigūnų darbą, rengs tvarkų tvarkas, sugalvos būdus ir priemones kaip "paskirstyti“ postų pareigūnų darbo laiką, strateguos ir kurs vizijas, o svarbiausia atstovaus Lietuvos muitinę „užsieniuose“, pvz. vienas, iš kelių šimtų nepaprastai svarbių posėdžių Briuselyje: „Gyvūninių produktų asmeniniams tikslams kontrolė“.

   Galima būtų teigti, kad "versliausias“ postas Lietuvos muitinėje yra Medininkų KP, nes daugiausia šio posto pareigūnų eina nemokamų atostogų. Posto viršininko teigimu: "<...> kartais norinčių išeiti (neapmokamų atostogų) yra daugiau, nei yra galimybių".

    Dirbti kitą darbą muitinės pareigūnai gali tik gavę atitinkamus leidimus. Kadangi Vilniaus teritorinės muitinės administracija nėra gavusi prašymų dirbti papildomą darbą iš minėto posto pareigūnų, tai darytina išvada, kad verslai, kuriais užsiima pareigūnai yra nelegalūs. Ar neturėtų MKT ir TTT atlikti tarnybinio tyrimo dėl „UAB Medininkai“ veiklos teisėtumo ir įvertinti posto viršininko vaidmenį, skatinant pareigūnų "verslumą"? Įstatymai numato, kad už papildomą darbą turi būti atlyginama. O kas atlygina pareigūnams už papildomą darbą, kurį jie dirba, kai kolegos išeina atostogų?

   Belieka apgailestauti, kad muitinėse savotiškai suprantamas darbo užmokesčio lėšų taupymas. Didžiausią dalį pareigūnų einančių nemokamų atostogų sudaro teritorinių muitinių žemiausios grandies pareigūnai. Įstaigų vadovai, kviečiantys solidariai prisidėti prie taupymo, apie savo solidarų indėlį į nemokamąjį taupymą, deja, dažniausiai pamiršta.

MDPS inform.