See other templatesSee other templates

Įstatymų ir poįstatyminių aktų projektai

Įstatymų ir poįstatyminių aktų projektai teikiami MDPS nariams svarstyti

Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną, statutinių įstaigų pareigūnai ir darbuotojai, kaip ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, medikai dėl karantino dirba pavojingų veiksnių veikiamose vietose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo", taip pat Sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų centro vadovo sprendimais, statutiniams pareigūnams ir darbuotojams tenka uždavinys užtikrinti karantino sąlygų laikymosi kontrolę. Statutiniai pareigūnai ir kiti darbuotojai, atlikdami savo pareigas, susiduria su grėsme užsikrėsti COVID-19, nes privalo bendrauti su piliečiais. Didžiausia grėsmė tame, kad gali pasitaikyti ir tokie atvejai, kai bendraujama su asmeniu, kuris ir neįtaria, kad jau serga COVID-19, nors neturi ligai būdingų požymių ir pan.

Šiuo metu galiojantys teisės aktai nenustato aiškių darbo (tarnybos) kompensavimo esant pandemijai sąlygų. Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą 56 str. 1d. 3 p. pareigūnams mokamos priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Praktikoje šios nuostatos įgyvendinimas yra skirtingas, priklauso nuo staigų turimo finansavimo ir šių įstaigų vadovų sprendimų, o išmokos neviršija 10 proc. dydžio priemokos.

2020 m. gegužės 8 d. grupė Seimo narių įregistravo ,,ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO PAPILDYMO 322 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTĄ"

Statutinių įstaigų pareigūnai ir darbuotojai, kaip ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, medikai dėl karantino dirba pavojingų veiksnių veikiamose vietose. Tokiu būdu statutiniams pareigūnams ir kitiems darbuotojams karantino laikotarpiu būtina užtikrinti atitinkamas socialines garantijas bei tinkamai kompensuoti už jų darbą. Įstatymo projektu siūloma karantino laikotarpiu statutiniams pareigūnams ir kitiems darbuotojams nustatyti 60 iki 100 procentų dydžio pareiginės algos (darbo užmokesčio) priemoką, atsižvelgiant į konkretaus statutinės įstaigos pareigūno, valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, atliekamų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

MDPS informacija

Naujojo Darbo kodekso (DK) nuostatas apsvarstęs bei dalį jų pakeitęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) delsia skelbti ir savo išvadas, ir pataisytą svarbaus įstatymo projekto variantą. Komiteto vadovė aiškina, jog beveik 600 puslapių tekstas tris savaites redaguojamas, tačiau profsąjungų atstovai įtaria, kad delsiama ne be pagrindo.

Užsimenama, kad po narstymo Seimo SRDK naujojo DK projektas pasikeitė iš esmės, o su tuo nesutinka liberalų socialinį modelį siūlanti Vyriausybė. Kad ir kaip būtų, šio paketo svarstymuose tiek sąmyšio, kad net Trišalės tarybos nariams sunku susigaudyti esamų DK variantų miške.

Šimtai pasiūlymų

Vasario pabaigoje paskelbus, jog po kelių mėnesių įtempto darbo DK svarstymas SRDK baigtas, atrodė, kad šio didelio dokumento perspektyos bus aiškesnės, bet atsitiko priešingai. Tąsyk komiteto atstovai išplatino pranešimą, kad pagal jų sprendimus patikslintas įstatymo projektas kartu su SRDK išvada netrukus bus įregistruotas. Nors Seimo pavasario sesija yra prasidėjusi, viešai prieinamo DK projekto varianto nėra.

SRDK buvo paskirtas kaip pagrindinis komitetas DK apsvarstyti, tačiau dar vakar jo išvados registre nebuvo. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuris paskirtas kaip papildomas, pernai rudenį apsvarstyti 358 pasiūlymai, taigi SRDK jų buvo dar daugiau. Vien Seimo nariai yra įregistravę 84 pasiūlymus dėl daugiau nei pusšimčio DK straipsnių.

SRDK pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė LŽ aiškino, kad komiteto išvada yra įteikta redaktoriams, esą procesas užtruko dėl didelės darbo apimties. „Išvadą sudaro beveik 600 puslapių. Prašėme Seimo pirmininkės, kad paskubintų, su ministerija (Socialinės apsaugos ir darbo – aut.) ir su komitetu suderinome, atidavėme redaktoriams. Darbą baigėme vasario pabaigoje, o tada dar derino ministerija“, – dėstė ji.

Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE STATUTO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą ir jį išdėstyti taip:

„PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986
(Lietuvos Respublikos 2016 m. d. įstatymo Nr. redakcija)

TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS MUITINĖJE
S T A T U T A S

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Statuto paskirtis
1. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) nustato asmenų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje (toliau – muitinė) ir muitinės pareigūnų atleidimo iš jos, perkėlimo į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo ir darbo apmokėjimo tvarką, muitinės pareigūnų karjeros planavimą ir jų specialiųjų kompetencijų ugdymą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus, profesinių sąjungų veiklos muitinės įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą muitinėje ypatumus.

Vadovaudamiesi Konstitucijoje, kaip vientisame ir tiesiogiai taikomame teisės akte, įtvirtintomis nuostatomis, ginančiomis žmogaus teises, draudžiančiomis suvaržymus dėl įsitikinimų ar pažiūrų, laiduojančiomis teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 ir 4 ir 15 straipsnio 1 dalimis, 16 straipsniu, 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.11B-1000/PV 3-33, toliau – Šakos KS, 14, 15, 19, 65 punktais ir atsižvelgdami į išdėstytus pagrindinius tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje principus, antikorupcinę aplinką, siekį pagerinti tarnybos sąlygas, poreikį turėti ir išlaikyti kvalifikuotus, sąžiningus, motyvuotus ir atsakingus Lietuvos Respublikos muitinės darbuotojus bei apibendrindami gautus muitinės pareigūnų pasiūlymus, teikiame šias pastabas dėl Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, toliau – Statutas, projekto:

26.

Pakeisti Statuto 38 straipsnio 2 dalies 1 punktą:

 

1) Statuto 17 straipsnyje  nustatytų draudimų nesilaikymą;

 

1) Statuto 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų draudimų nesilaikymą;

27.

Pakeisti Statuto 38 straipsnio 2 dalies 11 punktą:

 

11) tarnybinio šaunamojo ginklo arba antspaudo praradimą dėl savo kaltės;

11) tarnybinio šaunamojo ginklo dėl savo kaltės;

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas baigė svarstyti naujojo Darbo kodekso (DK) projektą, kuris Seime turėtų būti svarstomas pavasario sesijoje. Nors pirminis projekto variantas buvo kritikuojamas už per didelį liberalumą, profesinių sąjungų pastangomis nemažai projekto straipsnių tapo socialiai atsakingesniais, nors yra likę straipsnių, dėl kurių profesinės sąjungos kategoriškai nesutinka. Pateikiame reikšmingus sprendimus, kurie buvo priimti komitete:

- Palikti „mamadieniai“ ir „tėvadieniai“. Darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, suteikiamos dvi poilsio dienos per mėn., o auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėn. Už šias dienas darbuotojui bus mokamas vidutinis jo darbo užmokestis. Taigi tėvams paliekama galimybė rūpintis savo vaikais kaip ir anksčiau. Mokslininkų parengtame pirminiame projekte tokio punkto nebuvo.

- Sutarta, kad darbuotojams, kurie yra profesinių sąjungų nariai, suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus, skirtos mokymui ir švietimui. Ne mažiau kaip už dvi iš jų mokamas vidutinis darbo užmokestis. Dabar galiojančiame kodekse to visai nebuvo numatoma.

- Į Kodekso projektą įtrauktas punktas, jog darbdaviui uždelsus atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo delsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų. Ši nuostata taikoma, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų. Mokslininkų siūlomame variante už šių pinigų neišmokėjimą nebuvo numatytos sankcijos.

- Iš Kodekso projekto išbrauktas punktas, leidžiantis darbo sutaryje nukrypti nuo Kodekse ar kitose darbo teisės normose numatytų imperatyvių taisyklių. Ginčai dėl tokių susitarimų teisėtumo būtų buvę nagrinėjami bendra darbo ginčų nagrinėjama tvarka.

Vadovaudamiesi Konstitucijoje, kaip vientisame ir tiesiogiai taikomame teisės akte, įtvirtintomis nuostatomis, ginančiomis žmogaus teises, draudžiančiomis suvaržymus dėl įsitikinimų ar pažiūrų, laiduojančiomis teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 ir 4 ir 15 straipsnio 1 dalimis, 16 straipsniu, 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.11B-1000/PV 3-33, toliau – Šakos KS, 14, 15, 19, 65 punktais ir atsižvelgdami į išdėstytus pagrindinius tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje principus, antikorupcinę aplinką, siekį pagerinti tarnybos sąlygas, poreikį turėti ir išlaikyti kvalifikuotus, sąžiningus, motyvuotus ir atsakingus Lietuvos Respublikos muitinės darbuotojus bei apibendrindami gautus muitinės pareigūnų pasiūlymus, teikiame šias pastabas dėl Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, toliau – Statutas, projekto:

Eil.

Nr.

Statuto projekto redakcija

Siūloma profesinės sąjungos redakcija

1.

Papildyti 1 straipsnį 4 dalimi:

   

4. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytos papildomos, nei numatyta Statute, darbo organizavimo, tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, atsakomybės, darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos.

Nuomonių skiltis

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is a Joomla Security extension!