See other templatesSee other templates

Pranešimai

Pranešimai apie aktualijas

Vasario 6 d. departamente įvyko Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (MDPS) atstovų ir Muitinės departamento vadovų susitikimas, kurio metu buvo diskutuota apie muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procesą. Kalbėta apie tai, kad blogą Muitinės departamento statutinės komisijos darbą lemia ne vien pasenęs reglamentas, bet ir objektyvumo trūkumas, bei neetiškas komisijos narių elgesys. Muitinės departamento iniciatyva aptartas bendros pozicijos išsakymo susitikimuose su asignavimų valdytojais (Finansų ministerija) klausimas.

Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Leokadija Daujotaitė ir valdybos pirmininkas Jūrius Bruklys posėdį pradėjo iškeldami klausimą dėl akivaizdžiai prastėjančių darbo sąlygų.

Muitinės vadovai pritarė šiems pastebėjimams ir paminėjo, jog kasmet gauna nusiskundimų dėl vis prastesnio paslaugas atliekančių tarnybinių patalpų valytojų darbo bei mato vis brangstančias paslaugų kainas ir paprašė profsąjungos atstovų padėti ir kartu spręsti šią problemą: stebėti, fiksuoti, analizuoti ir reikšti pretenzijas. Muitinės departamento vadovai įsipareigojo svarstyti galimybę sugrįžti prie nuolatinių valytojų samdymo.

Taip pat buvo iškeltas klausimas apie muitinės pareigūnų buitinių tarnybos sąlygų pagerinimą teritorinėse muitinėse, nes pareigūnų persirengimo patalpos naudojamos kitoms reikmėms, spintelių dydžiai nepakankami, patalpose nėra dušų ir pan.

Arūnas Adomėnas informavo, kad š. m. kovo mėnesį visus muitinės pastatus valdyti perima Valstybės įmonė Turto bankas. Pasak jo, už pastatų administravimą muitinei teks mokėti preliminariais skaičiavimais apie 240 tūkst. eurų, tuo metu kai Finansų ministerija muitinės turtui administruoti yra skyrusi vos 88 tūkst. eurų. Todėl šiuo metu yra sprendžiamas klausimas, kur gauti trūkstamų pinigų, juolab, kad kitiems poreikiams lėšos taip pat yra gerokai apkarpytos.

Leokadija Daujotaitė taip pat pasidomėjo, kaip būtų galima spręsti postų bei mobiliųjų grupių pareigūnų uniformų trūkumo klausimą. Finansų skyriaus viršininkas Arūnas Bartaška patikino, kad iš viso per metus pareigūnų uniformoms yra numatyta 230 tūkst. eurų. Bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas peržiūrėti uniformų dėvėjimo terminus ir komplektų skirstymo prioritetus.

Asociacijos susitarimą sudariusiems pareigūnų, muitinės darbuotojų, švietimo, transporto darbuotojų atstovams ir Nacionaliniam aktyvių mamų sambūriui Trišalės tarybos durų kol kas atverti neketinama. Kol taryba imituoja sudėtingą naujų narių priėmimo procesą, profesinės sąjungos su savo siūlymais Darbo kodekso pataisoms pasiryžę belstis tiesiogiai į Vyriausybės ir Seimo duris.

Jei mums nepavyks tapti Trišalės tarybos nariais, veiksime savarankiškai. Yra begalės svarbių klausimų, kuriuos spręsime dirbdami tiesiogiai su Vyriausybe ir Seimu. Patirties tam tikrai turime daugiau nei pakankamai. Tuo tarpu Taryba, turinti potencialo tapti viena svarbiausių socialinės politikos formuotojų, greičiausiai liks tik savotiška joje esančių žmonių smėlio dėže", - sako Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) Vladimir Banel.

Asociacijos atstovai sieks, kad į Darbo kodeksą būtų įtrauktos tiek biudžetinių įstaigų darbuotojams, tiek statutiniams pareigūnams galiojančios nuostatos, susijusios su darbo laiko apskaičiavimu, viršvalandžių apmokėjimu ir profesinės sąjungos veiklos garantijomis.

Siūlo neapmokestinti profesinės sąjungos nario mokesčio

Asociacija siūlo daug dėmesio skiria profesinių sąjungų ir darbo tarybų kompetencijai ir veiklos garantijų užtikrinimui. Be to, siūloma numatyti atsakomybę už neteisėtą trukdymą profesinių sąjungų veiklai.

Valstybė sako skatinanti narystę profesinėse sąjungose, jų nariams yra taikomos tam tikros lengvatos. Pavyzdžiui, išlaidos draudimui, studijoms yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Mes gi siūlome tokią lengvatą taikyti ir profesinių sąjungų narių mokamam nario mokesčiui", - teigia V. Banel.

Vidaus reikalų ministerijos siūlomos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos turėtų pakloti pamatą valstybės tarnybos pertvarkai, socialinių garantijų mažinimui ir žymiam valstybės tarnautojų darbo sąlygų pabloginimui. Tačiau VRM teigia, kad atsiranda galimybė lanksčiau reguliuoti jų darbo užmokestį.

Kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas siūloma gretinti prie naujai parengto Darbo kodekso: tarnautojų atostogos tai pat būtų skaičiuojamos darbo dienomis, valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžiai taip pat būtų panašūs į privačiame sektoriuje dirbančių darbuotojų. Politinio pasitikėjimo tarnautojai galėtų pretenduoti į kompensacijas tik jei išdirbtų ne trumpiau nei pusę jį pasirinkusio politiko kadencijos.

Taip pat siūloma spręsti ir įspėjimo terminų klausimą – terminai taptų lankstesni. Įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti prievolės siūlyti tarnautojams kitas pareigas, jei jų pareigybė yra naikinama.

„Dabar galiojanti nuostata iki šiol leidžia kai kuriems asmenims išnaudoti palankią sistemą, aplaidžiai dirbti, tačiau jų atleisti iš esmės beveik nėra jokių galimybių“, – aiškina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Siekiant panaikinti išskirtines sąlygas vienai kvalifikacijos tobulinimo įstaigai, siūloma atsisakyti nuostatų, kad valstybės tarnautojus išskirtinai moko tik Lietuvos viešojo administravimo institutas.

Norint suvienodinti valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės sąlygas nepriklausomai nuo to, kokias funkcijas jie atlieka, siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia.

Gerbiami kolegos,

minėdami dar vienas atkurtos Lietuvos valstybės metines, nulenkime galvas visiems, mūsų širdyse uždegusiems laisvės spindulį.
Vasario 16-oji – tai šventė, simbolizuojanti stiprybę, vienybę ir viltį, įkvepianti mus mylėti ir puoselėti savo šalį bei atminti, kad Lietuva – tai mūsų pareiga ir atsakomybė.
Stiprinkime savo valstybę kūrybingumu ir darbu, tikėkime savo jėgomis ir ateitimi. Tegul kasdieninius mūsų darbus lydi pagarba žmogui ir meilė Tėvynei.

Prasmingos visiems šventės!

Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos
Pirmininkė ir Valdyba

Gerbiami kolegos,
kaip ir kasmet, minėdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, nulenkiame galvas visiems, mūsų širdyse uždegusiems laisvės spindulį.
Kurdami ateitį, niekada neturėtume pamiršti ir savo valstybės istorijos pamokų, kad visais laikais, kai mūsų tautai būna blogai, tapdavome vieningi tarsi stiprus kumštis. Atsigręžiant į praeitį kur kas svarbiau suprasti, ne už kokią Lietuvą buvo kovojama, o kokia buvo toji Lietuva, kuriai pavyko išsikovoti laisvę? Ar ji buvo turtingesnė nei dabartinė? Laimingesnė? Kokios tos jėgos, atnešusios pergalę?
Nors praėjo nemažas laiko tarpas, dar ir šiandien yra begalė liūdinančių dalykų. Kartais atrodo, kad atgavę nepriklausomybę visi išsiskirstėme, nesugebėjome išlikti vieningi. Šiandien kaip niekada turime būti sąžiningi, tiek atlikdami savo darbus, tiek tarpusavyje bendraudami. Labiau pastebėti šalia esantį žmogų, jam padėti. Juk gerai gyventi gali tik darni, savitarpio problemas suprantanti visuomenė.
Nepriklausomybė leidžia mums patiems spręsti savo klausimus. Savo mintimis, siekiais ir darbais ir toliau kurkime savo namus, nenuleiskime rankų net tada, kuomet labai sunku ar atrodo neįmanoma.
Būkime Tauta, mylinčia ir branginančia savo Tėvynę. Išlikime nepriklausoma, prieš nieką nesilenkiančia valstybe. Tik būdami kartu ir vieningi, mes sukursime gerovės valstybę, iš tiesų nepriklausomą Lietuvą. Tapkime jos piliečiais ir jos tikrąja valdžia, o ne žmonėmis, kuriais tik pasinaudoja valdžia.

Laimės, sėkmės, sveikatos ir geros nuotaikos.

Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė ir valdyba
2017 m. kovo 11 d.

 

Per nepriklausomybės metus įpratome minėti nemažai atmintinų, mūsų valstybei svarbių istorinių datų: Liepos 6-ąją, pirmojo ir paskutinio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną; Liepos 15-ąją, pergalės Žalgirio mūšyje dieną; Vasario 16-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną; Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną; Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo dieną; Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Visos jos žymi įvairius mūsų praeities, mūsų valstybingumo istorijos etapus – tačiau tik dvi paskutinės simbolizuoja iki šiol išlikusį ir vis dar gyvastingą valstybinį organizmą.

Tą teigdami, anaiptol nenorime sumenkinti daugelio praeitin nugrimzdusių Lietuvos kartų nuopelnų kuriant, ginant ir atstatant šalies valstybingumą. Atvirkščiai – be tų žmonių istorinio įdirbio veikiausiai nebūtų buvę nieko, ką šiandien vadiname Lietuva. Be Mindaugo pastangų kažin ar būtų užgimusi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, o be Jogailos pradėto krikšto greičiausiai nebūtų buvę ir tarpukario Lietuvos.

Liepos 6-oji ir Vasario 16-oji remia mūs pečius tarsi garbingas senelio ir tėvo atminimas, nušviečiantis kelią tarp klyskelių, įkvepiantis drąsiai žengti pirmyn. Tai yra tikrasis mūsų gimtadienis.

Taigi baikime klūpoti ir raudoti kritusiųjų – jie jau nebepakils, nebeves mūs į priekį. Mes esame tie, kuriems skirta tęsti jų kelionę. Šveskime s a v o gimtadienį, kaip kad jie kadais šventė savuosius. Su Kovo 11-ąja!

MDPS valdyba

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com