Išvydę savo pajamų deklaracijas 223 tūkst. Lietuvos gyventojų sužinos esą skolingi valstybei. Anksčiau įpratęs gauti, šiemet kas ketvirtas mokesčių mokėtojas turės atseikėti dalį santaupų į skylėtą biudžetą. Įvertinusi 900 tūkst. Lietuvos gyventojų duomenis, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kad 223 tūkst. žmonių valstybei turės papildomai sumokėti gyventojų pajamų mokesčio.

    Priežastis – jiems pernai buvo pritaikytas didesnis, nei priklauso, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD).

    Skolininkų armija greičiausiai išaugs, nes VMI dar neišanalizavo 600 tūkst. gyventojų duomenų.

    Susigrąžinti dalį mokesčių už išlaidas būsto paskolos palūkanoms, gyvybės draudimui, pensijai kaupti ar studijoms šiemet, naujausiais duomenimis, galės apie 330 tūkst. gyventojų.

    Gerbiami profesinės sąjungos nariai, kartu su Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjunga, mūsų nariai gali naudotis sporto klubų „Impuls“ teikiamomis paslaugomis su ženklia nuolaida. Mūsų profesinės sąjungos nariai ir jų šeimos nariai gali kiekvieną mėnesį įsigyti abonentą, kuris suteikia teisę sporto klubo darbo laiku (I–V 6.30–21.00 val. ir VI–VII 9.00–20.00val.) kaskart po tris valandas aktyviai praleisti laisvalaikį.

    Įsigiję abonentą Jūs galėsite erdvioje ir moderniai įrengtoje sporto klubo treniruoklių salėje su kvalifikuotų trenerių pagalba pasisemti energijos sportuojant pasaulyje garsių firmų “Cybex”, „Sportesse“ biomechaniniais ir kardiotreniruokliais. Aerobikos fanų laukia jauki ir šviesi aerobikos salė. Rytų kovos menų salėje galėsite treniruotis Energize Jogos, Pilvo šokio, Kalanetikos, Jogos, Pilates užsiėmimuose. Plaukimo įgūdžius galėsite lavinti aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančiame baseine.

   Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis mano, kad Lietuvos žmonių kantrybė padeda Lietuvai išlipti iš finansinių sunkumų duobės. Anot jo, jei toks mokesčių augimas ir socialinių išmokų mažinimas kaip Lietuvoje būtų vykdomas, pavyzdžiui, Prancūzijoje, tai šalis būtų nuolat krečiama socialinių neramumų.

    „Mūsų iššūkiai ir sunkumai yra kur kas sunkesni negu didžiųjų Europos ir pasaulio ekonomikų. Jeigu tokie iššūkiai ištiktų Prancūziją (matote, kas dedasi Graikijoje, kur tik truputį palietus sunkumams, prasidėjo tokie neramumai), tai mes net lyginti negalime, kas įvyktų. Tuo tarpu mūsų valstybė dėl paprastų žmonių bendrumo, kantrybės ir supratimo, aš leidžiu sau pasakyti, jau pradeda lipti iš didžiųjų sunkumų duobės“, – ketvirtadienį teigė ministras, sveikindamas Seime vykstantį forumą „Lietuva. Dabarties realybė ir ateities vizijos“.

   2010-ųjų sausio 22 d. įvyko MDPS atstovų susitikimas su naujuoju muitinės departamento vadovu Antanu Šipavičiumi. Susitikimo metu aptarti svarbūs muitinės pareigūnams klausimai. Pasidalinta mintimis apie tarnybinių vertinimų eigą. Muitinės sistemos finansavimo klausimai ypač opūs šiais metais. Trūksta lėšų ne tik darbo užmokesčiui, bet ir muitinės įstaigų veiklai. Profesinės sąjungos atstovai išreiškė nuomonę, kad tik nemokamų atostogų suteikimas nėra priimtinas būdas spręsti susidarusiai situacijai. Reikia ieškoti kitų taupymo būdų, kurie ateityje turėtų mažiau neigiamų pasekmių pareigūnų socialinei gerovei.

   Apsikeista mintimis apie galimybę keisti ne tik tarnybinių uniformų dėvėjimo laiką, bet ir išdavimo tvarką. Aptarta galimybė pareigūnams pasirinkti labiausiai reikalingus tarnybinės uniformos elementus.

    Susitikimo metu buvo paliestas ir pagalbos sistemos pareigūnams klausimas. Buvo kalbėta apie tai, kad pati sistema yra netobula ir taisytina. Atkreiptas dėmesys, kad netinkamai parengta pagalbos teikimo tvarka. Būtina reglamentuoti pagalbos sistemos naudojimą nustatant operatyvesnį reakcijos laiką. Nesant reikiamo operatyvumo pagalbos sistema tinkamai funkcionuoti negali, kadangi pareigūnai neturi teisės sulaikyti krovinius parai, tam, kad spėtų gauti sistemos atsakymą.

   2010 m. sausio 14 d. įvyko MDPS pirmininkės Leokadijos Daujotaitės susitikimas su finansų ministre Ingrida Šimonyte. Susitikime dalyvavo ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Ramutė Liupkevičienė. Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas 2010-ųjų metų Lietuvos muitinės finansavimui.

    Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga yra susirūpinusi dėl nevienodo darbo užmokesčio fondo paskirstymo Lietuvos statutinėms įstaigoms. Šiuo metu susidarė nepatenkinama darbo apmokėjimo situacija. Profesionalūs, turintys didelę patirtį muitinės pareigūnai, nepajėgia išlaikyti šeimų ir priversti taikstytis su žeminančia juos padėtimi ir skurdu. Didelę žalą sistemai daro užslėptas darbo užmokesčio mažinimas, nes pareigūnai verčiami eiti nemokamų atostogų. Nemokama už papildomus darbą, kurį darbuotojai atlieka kitiems pareigūnams išėjus nemokamų atostogų. Pasitaikė atvejų kai dirbti muitinės postuose likdavo vos pusė pareigūnų nuo privalėjusių dirbti skaičiaus. Nepripažindami ar slėpdami šias problemas dar labiau didintume socialinę įtampą.

DatsoPic 1.2 © 2007 by Andrey Datso   2009-ųjų metų pabaigoje gruodžio 4 ir 29 dienomis įvyko MDPS atstovų susitikimai su l.e. generalinio direktoriaus pareigas p. R.Liupkevičiene ir kitais muitinės departamento vadovais. Gruodžio 29-ąją dieną įvyko pasitarimas, kuriame buvo aptarti svarbūs klausimai, nagrinėtas ankščiau priimtų sprendimų vykdymas. Susitikime dalyvavo Muitinės departamento atstovai R. Liupkevičienė, G. Cininas, A. Danusas, R. Kavarskas, I. Lideikis, V. Mirončikas, Š. Ramanauskas, V. Volungevičius ir kt.

   Dar 2009 m. viduryje profesinės sąjungos ir muitinės departamento sutartą kuro normos padidinimą mobilioms grupėms pavyko įgyvendinti gavus papildomą paprastųjų išlaidų finansavimą. Rugpjūčio 6-ąją muitinės departamentui buvo pateiktos teritorinių muitinių ataskaitos apie kuro normų padidinimą mobilioms grupėms vidutiniškai 5-8 proc. Skirstant asignavimus finansų ministerija peržiūrėjo muitinės paprastųjų išlaidų fondą. Buvo padidintas finansavimas:

• muitinės kriminalinei tarnybai (1 mln.lt.),
• mobilioms grupėms (0,5 mln.lt.),
• F tipo sandėliui (0,5 mln.lt.),
• informacinėms sistemoms (2,3 mln.lt.)

   Viso - 4,3 mln.lt.

   Spalio 27-ąją žiniasklaidą apskriejo džiugi Statistikos departamento žinia: "Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas 2009 m. trečiąjį ketvirtį siekė 23713,3 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2008 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 14,3 procento, o palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu padidėjo 13 procentų (pokyčiai įvertinti naudojant grandininę pridėtinės vertės apimtį)."

   Deja, pacituotas sakinys tėra manipuliavimo skaičiais pavyzdys. Teisingas pranešimas turėtų skambėti taip:

   "...bendrasis vidaus produktas 2009 m. trečiąjį ketvirtį siekė 23713,3 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2008 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 19,6 procento, o palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu sumažėjo 0,7 procento (pokyčius įvertinus naudojant grandininę pridėtinės vertės apimtį, BVP sumažėjo 14,3 procento palyginti su 2008 m. trečiuoju ketvirčiu ir padidėjo 13 procentų palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu)."

   Antikorupcinė susitarimo dalis iš esmės siekia keturių tikslų: diegti vieno langelio principą, sumažinant biurokratijos kiekį; plėsti elektroninės demokratijos mechanizmus; tobulinti viešųjų pirkimų vykdymą; ir gauti aukštesnį įvertinimą, negu 4.6, pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą (KSI). 5 KSI balai reikštų, kad Lietuva tarptautinių ekspertų yra laikoma pajėgi kontroliuoti korupciją.

   Deja, perskaičius ją, taip ir lieka neaišku, kokiais būdais bus telkiama į pagalbą visuomenė. Neaišku, dėl kokių priežasčių KSI yra pasirinktas, kaip vienintelis Lietuvos antikorupcinės pažangos rodiklis. Norint sutelkti visuomenę, pirmą būtina priimti pranešėjų – žmonių pranešusių apie galimą neteisėtą veiką - apsaugos įstatymą bei įtraukti į bet kokį Lietuvos antikorupcinės pažangos įvertinimą Lietuvos gyventojų patirtį matuojantį „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ tyrimą.