See other templatesSee other templates

Pora vaizdelių, kaip sakoma, iš gyvenimo. Gegužės pradžioje Šalčininkų rajone pasieniečiai 8 km persekiojo automobilį „Chrysler Voyager“, kuriuo, pasirodo, gabenta 19 tūkst. pakelių baltarusiškų rūkalų. Matydamas, kad pasprukti nepavyks, vairuotojas pasuko prie miško. Gaudynės ten ir baigėsi. Prie girininkijos paliktame „Chrysler Voyager“ pareigūnai aptiko 38 dėžes, arba 19 tūkst. pakelių cigarečių „Fest“ su baltarusiškomis banderolėmis. Tokio krovinio vertė, skaičiuojant pagal Lietuvoje galiojančią muitinio vertinimo metodiką, yra 135 tūkst. litų.

Kelias dienas prieš tai pareigūnai Šalčininkų rajone 20 km persekiojo automobilį „Mitsubishi Pajero“. Visureigyje pasieniečiai rado daugiau kaip 23 tūkst. pakelių baltarusiškų cigarečių, kurių vertė – 175 tūkst. litų. Tiesa, šiuo automobiliu mėginusį bėgti Vilniaus rajono gyventoją sulaikyti pavyko.
Juodoji ir baltoji kontrabanda

Štai taip, vos pora atvejų, kurių kaina – 310 tūkst. litų ir „Chrysler Voyager“, kurį palikti, pasirodo, negaila. Ir tai tik lengvieji, ne krovininiai automobiliai. Pasak Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos generalinio sekretoriaus Ramūno Mačiaus, statistika čia dilginančiai paprasta – jei kontrabandininkai gabena septynis krovininius automobilius nelegalių cigarečių ir šešios jų įkliūva, o viena prasmunka, to užtenka, kad pastaroji padengtų šešių įkliuvusiųjų padarytus nuostolius.

Nelegalią cigarečių rinką iliustruoja mažmeninės prekybos audito bendrovės „Nielsen“ atliekamas tuščių pakelių tyrimas: 20 didžiausių šalies miestų surenkami ir klasifikuojami viešose vietose besimėtantys tušti cigarečių pakeliai (ne mažiau kaip 5 tūkst.). 2009 m. pakeliai su nelietuviškomis banderolėmis (rusiškomis, baltarusiškomis ir kt.) sudarė 21 proc., kitais metais šis rodiklis šoktelėjo iki 43 procentų. Pavyzdžiui, Marijampolėje daugiau negu pusė (62 proc.) „Nielsen“ randamų pakelių yra su nelietuviškomis banderolėmis.

Apytiksliu skaičiavimu, rūkalų rinką Lietuvoje 2012 m. sudarė 3,3 mlrd. cigarečių vienetų. Jei šešėlyje parduota trečdalis, tai yra 1,1 mlrd. cigarečių, dėl nesumokėtų akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių šalies biudžetas prarado mažiausiai 341 mln. litų. Remiantis tyrimais, 60 proc. visuomenės pateisina rūkalų kontrabandą, taigi politikams tai aiškus ženklas, kad tai nėra tas prioritetas, su kuriuo jie pirmiausia linkę kovoti.

Lietuva yra viena iš trijų ES šalių lyderių, kuriose nelegalių cigarečių rinkos dalis siekia trečdalį. Prastesnė situacija tik Latvijoje (34 proc.), šiek tiek geriau už Lietuvą su kontrabanda kovoja Airija (27 proc.). O juk lietuvių organizuota kontrabanda pasiekia tikriausiai net atokiausius Europos kampelius. Pasak muitininkų, mūsų šalyje lieka maždaug 30 proc. įvežamos cigarečių kontrabandos, kita dalis keliauja toliau į ES. Pasak advokatų kontoros „Judickienė ir partneriai JUREX“ advokato Laimono Judicko, Lietuvoje jau būna bylų, kurių dalyviai vartoja terminus juodoji ir baltoji kontrabanda. Baltoji kontrabanda – tai ta, kuri tranzitu keliauja tolyn į ES, šia kontrabanda užsiimantys asmenys tvirtina jokios žalos Lietuvos valstybei nedarantys, atvirkščiai, kitur Europoje „uždirbtus“ pinigus leidžiantys tėvynėje, taigi palaikantys Lietuvos ekonomiką.

Logiška būtų mūsų šaliai siekti, kad ES skirtų didesnę paramą Lietuvos pasienio priežiūrai, nes būtent šioje erdvėje tenka atlaikyti didžiausią kovos su rūkalų kontrabanda krūvį.

Degalų kontrabandos Lietuvoje nėra?

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Luko Vosyliaus teigimu, gaila ir paradoksalu, bet kontrabandos sąvoka, kai kalbama apie degalus, Lietuvoje netinka, kaip ir netinka žodžių junginys nelegalūs degalai, mat galiojantys teisės aktai leidžia į šalį įsivežti pilną standartinį baką degalų. Lietuvos vežėjai krovininiuose automobiliuose sumontuoja du degalų bakus, taigi vienas automobilis į šalį gali įvežti 1 200 litrų dyzelino, o kai kuriais atvejais tas kiekis siekia ir 1 500 litrų. Ne visi įvežti degalai būtinai parduodami, dalis gali būti panaudota savo reikmėms. Tačiau dalimi degalų prekiaujama, bet niekas nežino, koks iš tiesų tos prekybos mastas. Todėl politiškai korektiška šį atvejį apibūdinanti sąvoka yra nelegali prekyba naftos produktais.

Taigi, alkoholio ir tabako gaminių atvejais Lietuvoje kontrabandos esama, kai kada jos kiekis labai įspūdingas, o štai degalų atveju kontrabandos nėra. Finansų ministerija yra padariusi prielaidą, kad kiekvienas Lietuvos ir Rusijos ar Baltarusijos sieną kertantis privatus automobilis vidutiniškai atsiveža 50 litrų, krovininis automobilis – 600 litrų dyzelino.

Kaip paribio valstybė, esame pasmerkti kaimynystei su Rusija ir Baltarusija. Kad ir kiek rytinės kaimynės keltų akcizinių prekių kainas, jos niekada nesusilygins su ES kainomis. Idealizmas ir patriotizmas akimirksniu baigiasi, kai palyginamos kainos. Baltarusijoje pakelis pigiausių cigarečių kainuoja 1 litą, Rusijoje – 2,7 lito, Lietuvoje – 7,1 lito. Kontrabandinės cigaretės mūsų šalyje parduodamos 1–1,5 lito pigiau negu legalios.

Be to, pasak vieno tyrimo, pigiau, nors nelegaliai, prekes galintys įsigyti asmenys nelinkę smerkti panašių į save, kaip ir teikti policijai informacijos apie tokią prekybą. Jei kas ir praneša apie tokius atvejus, dažniausiai tik todėl, kad nori sužlugdyti konkurentą. Jei net atsiranda pareigūnų, kurie prisipažįsta, kad rūko kontrabandines cigaretes, kalbėti apie veiksmingą kovą su kontrabanda vargu ar esama prasmės.

Teisinė bazė yra, tvarkos – nė kvapo

Pasak L. Judicko, kontrabandą kaip nusikalstamą veiką apibrėžianti teisinė bazė Lietuvoje pakankama, kad būtų galima veiksmingai su ja kovoti. Problemos prasideda, kai prieiname prie sankcijų už šiuos nusikaltimus. Kontrabandos gabenimą sunku įsivaizduoti be pareigūnų – muitininkų ir pasieniečių – dalyvavimo, nes ji keliauja pro jų darbo vietą. Už kyšininkavimą, papirkimą, pareigų neatlikimą, piktnaudžiavimą tarnyba pirmiausia skiriama bauda, jei esi ne organizatorius, o tik paprastas pareigūnas. Neteistas (nes negalėtų pretenduoti į šį darbą), veikiausiai geras rekomendacijas turintis pareigūnas teuždirba kelis tūkstančius litų per mėnesį. Krovininiais automobiliais gabenamos cigaretės vertinamos milijoninėmis sumomis, tokios veiklos organizatoriams nesudėtinga nedidelę šių sumų dalį skirti pareigūnams papirkti – net ir 1 proc. nuo nelegaliai gabento cigarečių kiekio toli pranoksta sumas, kurias jie uždirba.

Sučiuptas pareigūnas prisipažįsta, kad praleido draudžiamą krovinį ir gavo už tai atlygį, taigi pensijos šioje tarnyboje (reikia išdirbti 20 metų) jis tikrai nesulauks. Bet, pirma, nežinia kiek kartų iki demaskavimo jis nebuvo pagautas, antra, nežinia kokiomis sumomis jam už kiekvieną atvejį būdavo atsilyginama. Gal jam tos pensijos jau nebereikia? Tokiais atvejais neretai net neprieinama iki teismo – žmogus prisipažįsta, sako, kad gailisi, sutinka bendradarbiauti, gauna baudą, ją sumoka, pats arba nebūtinai pats. Atrodo, kad problema – pradinė sankcija, nes baudų nusikaltę pareigūnai gali ir neišsigąsti.

Tarkim, kaip tranzito valstybė esame pasmerkti tam tikro masto cigarečių kontrabandai, vis dėlto tą nelemtą trečdalį juodosios rinkos galima sumažinti, jei būtų bent šis tas daroma žabojant nelegalią prekybą šalies viduje. Lietuvoje rūkalų rinką prižiūri Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Jei legalia cigarečių prekyba užsiimanti kuri nors Nacionalinei tabako gamintojų asociacijai priklausanti verslo struktūra pažeidžia bent vieną iš įstatymų normų, pavyzdžiui, dėl reklamos draudimo, Departamentas nedelsdamas nubaudžia, nes viskas vyksta legalioje, viešoje erdvėje.

Kai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento paklausia, kodėl jis niekaip nereaguoja į asmenis, pardavinėjančius cigaretes iš po skverno, šis atkerta, kad tai nėra jo darbas, tuo esą turinti užsiimti policija. Pastaroji atšauna turinti svarbesnių darbų ir stokojanti pareigūnų, kad sugaudytų nelegalius prekiautojus. Taigi, legalią rinką prižiūrinti institucija kaip ir yra, o nelegali palikta savieigai. Logiškai mąstant, jei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas neprisiima atsakomybės už nelegalią rūkalų rinką, tikriausiai vertėtų mąstyti apie nelegalių akcizinių prekių (juk ne vien cigaretės, bet, pavyzdžiui, ir alkoholis) rinką turinčios suvaldyti struktūros steigimą.

Esama nesuprantamo pakantumo nelegaliai mažmeninei prekybai cigaretėmis, jų be problemų galima įsigyti bet kuriame turguje, internetu, vis labiau plinta nelegalių rūkalų pristatymas į namus. Pasak R. Mačiaus, jo vadovaujama asociacija pritaria Teisingumo ministerijos pasiūlymui bausti ne tik nelegalių cigarečių pardavėjus, bet ir pirkėjus. Prekyba nelegaliomis cigaretėmis yra ekonominis nusikaltimas.

Kontrabanda – nemeilės tėvynei išraiška

Esama nuomonės, kad maždaug pusė kontrabandos į Lietuvą įvežama padedant nesąžiningiems pareigūnams, kita pusė paprasčiausiai praslysta, nes pasienyje dirbantys policininkai ir muitininkai (beje, jų trūksta) saistomi įvairių direktyvų (pavyzdžiui, eilė negali judėti lėčiau, nei reglamentuota ES normomis), taigi objektyviai negali tikrinti visų krovininių sunkvežimių. Nors viešojoje erdvėje mūsų šalies muitininkai dažnai peikiami, pernai jie konfiskavo daugiau nei 200 mln. vienetų cigarečių, jeigu įvertintume santykį su gyventojų skaičiumi, tai absoliučiai geriausias rezultatas ES.

Akivaizdu, kad pasienyje dirbantys pareigūnai turi gauti garbingą atlyginimą, kad būtų atsparesni pagundai uždirbti nusikalstamu būdu. Reikalai nepajudės, kol pati visuomenės nesupras ir neįvertins, kad muitininko darbas valstybei labai naudingas. Tiesa, tam veikiausiai reikės laiko, nes pakėlus atlyginimus pirma vieša reakcija beveik neabejotinai bus tokia: „... jie ir taip gerai gyvena.“ Galima net sakyti, kad kontrabanda yra nemeilės savo tėvynei išraiška.

Lygiai tokioje pat tranzito šalyje Estijoje, kur ir kainos tokios kaip Lietuvoje, nelegalių cigarečių dalis rinkoje siekia 25 procentus. Svarbi aplinkybė ta, kad patys estai cigarečių kontrabanda beveik neužsiima, šis „sektorius“ daugiausia rusakalbių rankose (jie sudaro 30 proc. Estijos gyventojų). Tai veikiausiai mentaliteto problema – racionalūs protestantai estai iš principo linkę viską daryti legaliai. Beje, Estijoje ir policininkų skaičius sumažintas, o likusiems pakelti atlyginimai.

Tikriausiai reikia ieškoti išradingesnių, gal net neįprastų visuomenės švietimo formų. Daugelis turbūt prisimena televizijos reklamą saugaus eismo tema, kurioje rodomas diržu neprisegto vaikelio skrydis per priekinį automobilio langą. Be abejo, siužetas kai kam galėjo atrodyti drastiškai, tačiau žmonių dėmesį ši reklama patraukė. Galbūt lietuviams reikia tokios stiprios edukacijos. Nesąžiningai uždirbantieji tikrai negali būti toleruojami.

Idealizmas ir patriotizmas

Idealizmas ir patriotizmas akimirksniu baigiasi, kai palyginamos kainos. Baltarusijoje pakelis pigiausių cigarečių kainuoja 1 litą, Rusijoje – 2,7 lito, Lietuvoje – 7,1 lito. Kontrabandinės cigaretės mūsų šalyje parduodamos 1–1,5 lito pigiau negu legalios. Alkoholio ir tabako gaminių atvejais Lietuvoje kontrabandos esama, kai kada jos kiekis labai įspūdingas, o štai degalų atveju kontrabandos nėra. Finansų ministerija yra padariusi prielaidą, kad kiekvienas Lietuvos ir Rusijos ar Baltarusijos sieną kertantis privatus automobilis vidutiniškai atsiveža 50 litrų, krovininis automobilis – 600 litrų dyzelino. Kai Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento paklausia, kodėl jis niekaip nereaguoja į asmenis, pardavinėjančius cigaretes iš po skverno, šis atkerta, kad tai nėra jo darbas, tuo esą turinti užsiimti policija.

Arūnas Spraunius, žurnalas „Valstybė“

Nuomonių skiltis

Go to top
JSN Boot template designed by JoomlaShine.com
DMC Firewall is developed by Dean Marshall Consultancy Ltd