R. Kuodis: situacija negrįžtama, Lietuvoje liks 2,5 miesto

Lietuvoje egzistuoja dvi ekonomikos – gyventojais vis pasipildanti sostinė Vilnius ir regionai, virstantys ištisais pensionatais. Geru demografijos ciklu dar pasižymi tik Kaunas, iš dalies Klaipėda, bet regionuose vyrauja ekonomiškai neaktyvūs žmonės. Apsukti šios tendencijos trumpuoju laikotarpiu neįmanoma.

Taip teigia ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. R. Kuodis pasakoja, kad Lietuvoje vyrauja net keletas labai didelių problemų, kurių politikai nesprendžia: susiformavo dvi ekonomikos, šalyje daug žmonių, kurie yra nepelnytai turtingi ir nepelnytai neturtingi, mat vieni moka 55 proc. mokesčių, kiti – apie 4 proc. Tai lemia mažą biudžetą, todėl negalime tinkamai finansuoti biudžetinio sektoriaus. Mokytojai, policininkai, medikai, dėstytojai gauna itin mažus atlyginimus, todėl ištisi sektoriai išsigimsta: plinta korupcija arba krinta kokybės lygis. Viską vainikuoja bendras neteisingumo jausmas ir milžiniškas emigracijos lygis.

Ekonomistas teigia, kad žmogaus gerovė priklauso ne tik nuo ekonomikos išsivystymo ir BVP dydžio vienam gyventojui, bet ir nuo tokių veiksnių, kaip darbo turėjimas arba neturėjimas, darbo ir laisvalaikio balansas, taip pat nuo darbo sąlygų, streso lygio gyvenime ir darbe, neužtikrintumo ar užtikrintumo ateitimi. Pavyzdžiui, šiuolaikinėje ekonomikoje mėgstama pereiti prie nestabilaus ar projektinio darbo modelio, kurį R. Kuodis vadina darbo rinkos uberizacija , tačiau žmogaus gyvenimo kokybei tai gali turėti itin neigiamų pasekmių.

„Tai labai svarbūs žmonėms dalykai. Galiu pailiustruoti, kad darbo neturėjimas savo neigiamu poveikiu žmogaus pasitenkinimui gyvenimu prilygsta skyryboms. Žmogus jaučiasi nereikalingas visuomenei, jaučiasi pažemintas“, - sako R. Kuodis.

Skaityti daugiau: R. Kuodis: situacija negrįžtama, Lietuvoje liks 2,5 miesto

Rimantas Jonas Dagys. „Dėl Darbo kodekso piliečiai gali nusivilti visa sistema“

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujas Darbo kodeksas (DK). Tai dokumentas – pastaraisiais metais viešojoje erdvėje kėlęs kone didžiausias batalijas. Apie Darbo kodeksą ir jo priėmimo procesą kalbiname Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narį Rimantą Joną Dagį.

- Lietuvoje įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas. Tiek 2012-2016 metų socialdemokratų, tiek ir dabartinė Vyriausybė jį įvardino kaip Lietuvai gyvybiškai reikalingą įstatymą, tikrą laimėjimą. Ar sutinkate su tokiu vertinimu?

- Tai yra per didelė panegirika naujajam Darbo kodeksui. Pirmiausiai, šis įstatymas neabejotinai sukels daug neaiškumo ir problemų jį taikant. Todėl laukia keli metai skirtingų teismų skirtingų interpretacijų. Be to, kaip pripažįsta pats Saulius Skvernelis, nauju produktu nėra labai patenkinta nei viena pusė – nei darbdaviai, nei darbuotojai. Taigi galiu spėti, kad su dideliu kai kurių politikų entuziazmu priėmėme dar vieną įstatymą, kurį taisysime dešimtimis ar šimtais naujų sekančių įstatymų projektų. Ir ne todėl, kad keisis situacija ir ją reikės naujai atliepti, bet todėl, kad pirminėje priimtoje versijoje bus palikta daug klaidų. Netikiu, kad tai dirbantiesiems, darbdaviams ir net investuotojams keltų didelį entuziazmą.

Galiausiai, turiu nuojautą, kad buvo pamesti tikrieji motyvai, kodėl šis dokumentas priiminėjamas. Logiškai mąstant, DK pirmiausiai reikalingas tam, kad geriau reguliuotų darbo šalių santykius, ir tik vėliau – dėl kitų priežasčių. Bet baigėsi tuo, kad nors DK buvo dar šleivas, priėmėme jį dėl tarptautinių įsipareigojimų, dėl to, kad premjerui nepatogu prieš mistinius investuotojus ir pasaulio verslo bendruomenę, kadangi jai buvo paskleista žinia apie tai, kad Lietuvoje liepą įsigalioja naujas Darbo kodeksas. Kitaip sakant, todėl, kad kažkas garsiai pasakė „op“ prieš peršokdamas griovį. Tai primena situaciją, kai leidžiama pasirinkti, kurią koją nusipjauti (priimti nekokybišką Darbo kodeksą ar pažeisti tarptautinius įsipareigojimus), bet jokio scenarijaus, kad galėtum išeiti su abiem.

Skaityti daugiau: Rimantas Jonas Dagys. „Dėl Darbo kodekso piliečiai gali nusivilti visa sistema“

Konkursas, kaip realybės šou...

Norėčiau pasidalinti savo pastebėjimais apie įvykusį konkursą į A9 kategorijos vyresniojo inspektoriaus pareigybes. Sveikinu "konkurso" laimėtojus, sveikinu ir visus dalyvavusius jame. Mane labiausiai nudžiugino, kad visi dalyviai puikiai išlaikė testą. Visi labai jaudinosi, tačiau pagrindinis daugumos tikslas buvo atlyginimo pasididinimas. Atlyginimą turi didinti vadovybė darbiniame procese per vertinimų sistemą, o ne organizuodama kažkokias atrakcijas. Tai buvo pasišaipymas ir iš pačių pareigūnų dalyvavusių konkurse, ir iš pareigūnų dirbančių Lietuvos muitinėje daugybę metų, bet labiausiai vadovybė pasityčiojo pati iš savęs.

Vadovybė turi puikų vertinimo mechanizmą, bet juo daugiausia naudojasi tik vertindama MD ir MKT pareigūnus. Pvz. vienas MD pareigūnas buvo vertintas 2016 m. rugsėjo mėn.– pakelta pareigybės kategorija+ suteikta aukštesnė kvalifikacinė kategorija, o šį pavasarį– vėl vertinimas ir vėl "komplektas"– aukštesnė pareigybės kategorija ir kvalifikacinė kategorija. Kodėl tai netaikoma postų pareigūnams? Yra dar viena puiki galimybė vertimo metu, jei tiesioginis vadovas įvertino tik gerai, kreiptis į komisiją ir įsivertinti save kitaip. Bet ši galimybė– Muitinės departamente piktybiškai blokuojama, kad, neva, neatsirastų daug norinčių atkreipti į save dėmesį ir būti įvertintiems vertinimo komisijos. Jei pareigos ar tu inspektorius, ar vyresnysis, ar vyriausiasis Lietuvos muitinėje reikštų tavo kompetenciją, gebėjimus ar aukštesnę padėtį įstaigos hierarchijoje, toks konkursas gal ir turėtų prasmę, tačiau to nėra. Kiek žvaigždučių beturėtum– dirbi tą patį darbą, gal išskyrus vos kelis padalinius ir tik tuomet, kai tuo metu užtenka pareigūnų atlikti darbams, tačiau tokių „švenčių“ jau nebebūna. Laimėjus "konkursą" atsiranda viena "butaforinė" žvaigždutė ant peties, padidėja atlyginimas, o darbas nepasikeičia niekuo.

Vadovybė didžiuojasi, kad nors taip pakelia pareigūnams kategorijas, bet tai tik eilinis šou. Vadovybė gali kelti pareigybės ir kvalifikacines kategorijas teisėtai, civilizuotai, bet tai nedaro. Daro tik tokiu iškreiptu būdu– per butaforinį konkursą.

Skaityti daugiau: Konkursas, kaip realybės šou...

B. Gruževskis: Darbo kodeksas bus parankus tik daugiau uždirbantiems

Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad prieš pradedant svarstyti darbo santykių liberalizavimo modelį, reikėjo paraleliai vykdyti kelis ne mažiau svarbius projektus – investicijų pritraukimo aktyvinimo ir darbo apmokėjimo harmonizavimo. Tačiau to nebuvo padaryta.

Atsakydamas į klausimą, ko, pataisius Darbo kodeksą, gali tikėtis eiliniai dirbantieji, profesorius atkreipė dėmesį, kad naujas socialinis modelis ir Darbo kodekso pataisymai, anot jo, buvo orientuoti į tai, kad šalies ekonomika augtų ir susidarytų gerų darbo vietų perteklius.

„Tuomet susidarytų ir sąlygos paprasčiau išeiti iš darbo arba darbdaviams atleisti savo darbuotojus. Jeigu gerų ir gerai apmokamų darbo vietų rinkoje nėra pakankamai, tuomet darbo santykių liberalizavimas eiliniams dirbantiesiems jokios naudos neduos“, – tikina B. Gruževskis.

– Taigi žmonės tiesiog būtų kur kas greičiau ir paprasčiau atleidžiami iš darbo?

– Būtent, nes gerų darbo vietų nebus arba jos nebus pasiekiamos. Todėl valdžiai pirmiausia reikėjo pasirūpinti, kad augtų investicijos gamybai arba kitoms sritims, kur būtų sukuriamos gerai apmokamos darbo vietos.

– Kaip, jūsų manymu, viskas klostysis toliau, kai jūsų paminėti svarbūs projektai nevykdomi, o Darbo kodeksas jau pradėtas Seime taisyti?

– Pataisytas Darbo kodeksas neduos tiek naudos, kiek tikėtasi, ir bus parankus tik tiems, kas turi gerai apmokamas darbo vietas. Tačiau tokių žmonių Lietuvoje yra vos 15 proc.

Skaityti daugiau: B. Gruževskis: Darbo kodeksas bus parankus tik daugiau uždirbantiems

Skvernelio kvaziliberalai pasiduoda konservatorių įtakai

„Dabar mes matome tai, kad S. Skvernelis ir jo aplinka yra liberalių nuostatų sprendžiant tam tikras problemas bei kalbant apie tokius dalykus kaip kalba, šeima, Stambulo konvencija, kur minima socialinė lytis“, – sako P. Urbšys.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Povilas Urbšys prabilo atvirai: frakcijoje iš tiesų pastebimas akivaizdus nuomonių nesutarimas įvairiais klausimais. Tačiau, Seimo nario manymu, pagrindiniai skaldymo architektai yra konservatoriai, o premjeras Saulius Skvernelis pasiduoda jų įtakai.

Remiantis P. Urbšiu, konservatoriai iš pat pradžių buvo nepatenkinti antrojo Seimo rinkimų turo rezultatais, todėl po rinkimų iškart ėmėsi veiksmų ir S. Skvernelį pakrikštijo reformatoriumi, o R. Karbauskį – reformų stabdžiu.

„Vynioti į vatą ir slėpti tai, kad situacija yra rimta ir kad frakcijoje įtampa, atsirado skirtumų tarp Vyriausybės vadovo bei dalies frakcijos, būtų nerimta. Tai yra akivaizdu“, – sako P. Urbšys. Šis Seimo narys įvardijamas kaip itin artimas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio bendražygis, kuris, beje, ir supažindino S. Skvernelį su R. Karbauskiu.

Seimo narys pasakoja, kad rinkimuose R. Karbauskio ir S. Skvernelio skirtumai bei partijos narių ir nepartinių profesionalų dualizmas buvo privalumas. Kitaip tariant, rinkėjai galėjo balsuoti už valstiečius žaliuosius, bet kiekvienas matė tai, ką norėjo matyti: kas tradicinių vertybių puoselėtojus, kas proveržio specialistus.

„Rinkimų kampanijos metu tai buvo privalumas, žmonės norėjo, kad būtų kalbama ne apie partijas, o apie jų problemas. Tas davė rezultatą. Bet šiuo metu kai kalbama, ką ir kaip reikia daryti, tai tarp dedamųjų dalių atsiranda įtampa. Vienaip ar kitaip, jei panagrinėsime partijos ir Vyriausybės programą, ji kai kuriais atvejais skiriasi“, – pasakoja P. Urbšys.

Skaityti daugiau: Skvernelio kvaziliberalai pasiduoda konservatorių įtakai

Kaip politikai žlugdo Lietuvai gyvybiškai svarbius sprendimus

Emigracija, korupcija, skurdas, nelygybė ir kitos gyvybinės Lietuvos problemos nemaža dalimi kyla iš to paties šaltinio – prastos politikos viešųjų finansų srityje, bet tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų vyriausybės arba numarino profesionalų parengtus sprendimus savo stalčiuose, arba nemokšiškai juos iškraipė ir sužlugdė idėjas, galėjusias palengvinti daugybės žmonių gyvenimą. Darbo apmokestinimas Lietuvoje – 55 proc. nuo „algos ant popieriaus“ – yra vienas didžiausių Europoje, didžiausia valstybės išlaikymo našta užkrauta sąžiningai mokesčius mokantiems viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojams, o tuo pat metu klesti milžiniškas – apimantis apie 40 milijardų litų – „gyvulių ūkis“, kuris beveik neapmokestinamas.

Sprendimai, kurie pakeistų šią netvarią, neteisingą ir save naikinančią ne-sistemą, senai buvo padėti valdžią turintiems politikams ant lėkštutės, bet iki šiol jiems nerūpėjo – apie tai pasakoja ekonomistas dr. Raimondas Kuodis, kurį kalbiname tęsdami mokesčių reformos temą.

– Kelioms vyriausybėms Jūs patarėte, rengėte pasiūlymus dėl mokesčių pertvarkos?

– Nuo 2000-ųjų visoms, rimčiau – mažiausiai trims. Vienos daugiau domėjosi mokesčiais, kitos energetika, todėl akcentai keitėsi, bet pagrindinė problema per tą laiką išliko – ją vadinu viešųjų finansų identiteto krize. Tai daugybės išvestinių problemų, su kuriomis bandoma didvyriškai kovoti, šaltinis: emigracija, korupcija, nelygybė, skurdas ir pan. – visa tai kyla iš prastos politikos viešųjų finansų srityje. Apie tai kalbu nuo 2000-ųjų, kai pradėjau kelti problemą, kad biudžetas neatitinka šalies išsivystymo lygio, yra labai mažas, palyginti su europine praktika, panašiomis į mus šalimis, o panašesnis – ir tada, ir dabar – į NVS šalių biudžetus, kurie nėra dideli, skaičiuojant procentais nuo BVP. Bet kadangi valdžia dėl vis dar sovietinės inercijos yra apsigrobusi visas pagrindines tradicines funkcijas, kurias atlieka socialdemokratinės valstybės – tokias, kaip švietimas ar sveikatos apsauga – tai mažo biudžeto ir apsiimtų funkcijų nesuderinamumas nulėmė daugelį išvestinių negerovių.

Skaityti daugiau: Kaip politikai žlugdo Lietuvai gyvybiškai svarbius sprendimus