2010-ųjų sausio 22 d. įvyko MDPS atstovų susitikimas su naujuoju muitinės departamento vadovu Antanu Šipavičiumi. Susitikimo metu aptarti svarbūs muitinės pareigūnams klausimai. Pasidalinta mintimis apie tarnybinių vertinimų eigą. Muitinės sistemos finansavimo klausimai ypač opūs šiais metais. Trūksta lėšų ne tik darbo užmokesčiui, bet ir muitinės įstaigų veiklai. Profesinės sąjungos atstovai išreiškė nuomonę, kad tik nemokamų atostogų suteikimas nėra priimtinas būdas spręsti susidarusiai situacijai. Reikia ieškoti kitų taupymo būdų, kurie ateityje turėtų mažiau neigiamų pasekmių pareigūnų socialinei gerovei.

   Apsikeista mintimis apie galimybę keisti ne tik tarnybinių uniformų dėvėjimo laiką, bet ir išdavimo tvarką. Aptarta galimybė pareigūnams pasirinkti labiausiai reikalingus tarnybinės uniformos elementus.

    Susitikimo metu buvo paliestas ir pagalbos sistemos pareigūnams klausimas. Buvo kalbėta apie tai, kad pati sistema yra netobula ir taisytina. Atkreiptas dėmesys, kad netinkamai parengta pagalbos teikimo tvarka. Būtina reglamentuoti pagalbos sistemos naudojimą nustatant operatyvesnį reakcijos laiką. Nesant reikiamo operatyvumo pagalbos sistema tinkamai funkcionuoti negali, kadangi pareigūnai neturi teisės sulaikyti krovinius parai, tam, kad spėtų gauti sistemos atsakymą.

   2010 m. sausio 14 d. įvyko MDPS pirmininkės Leokadijos Daujotaitės susitikimas su finansų ministre Ingrida Šimonyte. Susitikime dalyvavo ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Ramutė Liupkevičienė. Susitikimo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas 2010-ųjų metų Lietuvos muitinės finansavimui.

    Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga yra susirūpinusi dėl nevienodo darbo užmokesčio fondo paskirstymo Lietuvos statutinėms įstaigoms. Šiuo metu susidarė nepatenkinama darbo apmokėjimo situacija. Profesionalūs, turintys didelę patirtį muitinės pareigūnai, nepajėgia išlaikyti šeimų ir priversti taikstytis su žeminančia juos padėtimi ir skurdu. Didelę žalą sistemai daro užslėptas darbo užmokesčio mažinimas, nes pareigūnai verčiami eiti nemokamų atostogų. Nemokama už papildomus darbą, kurį darbuotojai atlieka kitiems pareigūnams išėjus nemokamų atostogų. Pasitaikė atvejų kai dirbti muitinės postuose likdavo vos pusė pareigūnų nuo privalėjusių dirbti skaičiaus. Nepripažindami ar slėpdami šias problemas dar labiau didintume socialinę įtampą.

DatsoPic 1.2 © 2007 by Andrey Datso   2009-ųjų metų pabaigoje gruodžio 4 ir 29 dienomis įvyko MDPS atstovų susitikimai su l.e. generalinio direktoriaus pareigas p. R.Liupkevičiene ir kitais muitinės departamento vadovais. Gruodžio 29-ąją dieną įvyko pasitarimas, kuriame buvo aptarti svarbūs klausimai, nagrinėtas ankščiau priimtų sprendimų vykdymas. Susitikime dalyvavo Muitinės departamento atstovai R. Liupkevičienė, G. Cininas, A. Danusas, R. Kavarskas, I. Lideikis, V. Mirončikas, Š. Ramanauskas, V. Volungevičius ir kt.

   Dar 2009 m. viduryje profesinės sąjungos ir muitinės departamento sutartą kuro normos padidinimą mobilioms grupėms pavyko įgyvendinti gavus papildomą paprastųjų išlaidų finansavimą. Rugpjūčio 6-ąją muitinės departamentui buvo pateiktos teritorinių muitinių ataskaitos apie kuro normų padidinimą mobilioms grupėms vidutiniškai 5-8 proc. Skirstant asignavimus finansų ministerija peržiūrėjo muitinės paprastųjų išlaidų fondą. Buvo padidintas finansavimas:

• muitinės kriminalinei tarnybai (1 mln.lt.),
• mobilioms grupėms (0,5 mln.lt.),
• F tipo sandėliui (0,5 mln.lt.),
• informacinėms sistemoms (2,3 mln.lt.)

   Viso - 4,3 mln.lt.

   Spalio 27-ąją žiniasklaidą apskriejo džiugi Statistikos departamento žinia: "Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas 2009 m. trečiąjį ketvirtį siekė 23713,3 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2008 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 14,3 procento, o palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu padidėjo 13 procentų (pokyčiai įvertinti naudojant grandininę pridėtinės vertės apimtį)."

   Deja, pacituotas sakinys tėra manipuliavimo skaičiais pavyzdys. Teisingas pranešimas turėtų skambėti taip:

   "...bendrasis vidaus produktas 2009 m. trečiąjį ketvirtį siekė 23713,3 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2008 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 19,6 procento, o palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu sumažėjo 0,7 procento (pokyčius įvertinus naudojant grandininę pridėtinės vertės apimtį, BVP sumažėjo 14,3 procento palyginti su 2008 m. trečiuoju ketvirčiu ir padidėjo 13 procentų palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu)."

   Antikorupcinė susitarimo dalis iš esmės siekia keturių tikslų: diegti vieno langelio principą, sumažinant biurokratijos kiekį; plėsti elektroninės demokratijos mechanizmus; tobulinti viešųjų pirkimų vykdymą; ir gauti aukštesnį įvertinimą, negu 4.6, pagal „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą (KSI). 5 KSI balai reikštų, kad Lietuva tarptautinių ekspertų yra laikoma pajėgi kontroliuoti korupciją.

   Deja, perskaičius ją, taip ir lieka neaišku, kokiais būdais bus telkiama į pagalbą visuomenė. Neaišku, dėl kokių priežasčių KSI yra pasirinktas, kaip vienintelis Lietuvos antikorupcinės pažangos rodiklis. Norint sutelkti visuomenę, pirmą būtina priimti pranešėjų – žmonių pranešusių apie galimą neteisėtą veiką - apsaugos įstatymą bei įtraukti į bet kokį Lietuvos antikorupcinės pažangos įvertinimą Lietuvos gyventojų patirtį matuojantį „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ tyrimą.

   Vieni taupo, kiti mažinasi mokesčius ir puotauja taupančiųjų sąskaita. Pusę to, ką sutaupome suėda stambusis verslas, korumpuoti valdininkai ir politikai.

    Kodėl didesnes pajamas gaunantiems mokesčiai yra mažesni, nei gaunantiems minimalų atlyginimą? Kaip atsitinka, kad milijoną litų uždirbantis sumoka vos tūkstantį litų mokesčių, nors eilinis pilietis - statistinis mokesčių mokėtojas - jų sumokėtų beveik 40 tūkst. Kokia prasmė veržtis diržus, jei korumpuotų valdininkų ir politikų kišenėse nusėda beveik 2,5-3 mlrd. valstybės biudžeto lėšų kasmet. Tyrimai atskleidžia, kad mažiausiai 2 proc. viso valstybės biudžeto Lietuvos visuomenė netenka dėl korupcijos viešuosiuose finansuose. Tai yra daugiau, nei šiandien trūksta pensininkams, vaikams ir jų mamoms kartu paėmus.

    Kiek galima sutaupyti įveikiant korupciją viešuosiuose finansuose ar vykdant nuoseklią valstybės valdymo (viešojo administravimo) struktūrinę ir funkcinę reformą? Kaip galima taupyti įveikiant šešėlinę ekonomiką, o ne ją skatinant?

   NPPSS, Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, Jungtinis demokratinis judėjimas (JDJ) ir kiti "nacionaliniam susitarimui" nepritariantys visuomeniniai judėjimai jau pradėjo tarpusavio konsultacijas ir aktyvesnį veiksmų koordinavimą. Šios organizacijos planuoja bendradarbiauti įgyvendinant bendrus veiksmus.

   "Vyriausybės parengto 2010 metų biudžeto projekto analizė dar kartą patvirtina mūsų įtarimus, kad "nacionaliniu susitarimu" valdžia pridengia savo nenorą ar negalėjimą vykdyti būtinas reformas, o visus sunkmečio kaštus politikai drąsiai permeta ant paprastų žmonių pečių. Deja, tačiau dažnai apie būtinybę sunkmečio laikotarpiu visiems susiveržti diržus kalbantys politikai diržus, panašu, veržia tik paprastiems žmonėms.“, - sako profesinių sąjungų vadovai. "Nacionalinis susitarimas" yra eilinė politikams, stambiam verslui ir kelių valdžios pinigais išlaikomų profesinių sąjungų lyderiams naudingas ryšių su visuomene projektas, kurio rezultatas – paprastų Lietuvos žmonių skurdinimas.

   Turtingiesiems kuriamas socializmas, o vargšams paliekamas kapitalizmas

    Romas Lazutka - socialinių mokslų daktaras (hp), profesorius, VU socialinio darbo katedros vedėjas. Mokslinių tyrinėjimų sritys: gerovės valstybė, socialinė politika, socialinė apsauga, pensijos, socialinė atskirtis ir skurdas.

    Dėl Jungtinių Valstijų valdžios sprendimo gelbėti griūvančius bankus mokesčių mokėtojų pinigais paplito posakis, kad šalyje turtingiesiems kuriamas socializmas, o vargšams paliekamas kapitalizmas. Sprendžiant iš viešai teikiamų pasiūlymų, kaip reaguoti į ekonomikos nuosmukį, tas posakis dar labiau tinka Lietuvai. Pasiūlymai sukasi apie vieną ir tą patį – valdžia privalo taupyti. Pasiūlymas, kad valdžia susiveržtų diržus patrauklus, kai ta valdžia visuotinai nekenčiama. Nesileisime į aiškinimus, kodėl Lietuvoje valdžia daugumos laikoma tautos priešu, lyg šalis vis dar būtų okupuota.

    Tačiau viena iš priežasčių, be abejonės, yra ta, kad toks valdžios-priešo įvaizdis naudingas tvarkantis didelius privačius finansinius reikalus. Kai valdžia bloga, naudingai galima eksploatuoti tezę, kad ji yra išlaidi ir turi didžiulius taupymo rezervus. Juos panaudojus, neva, būtų nebaisios jokios finansų krizės.