LMDPSS prisijungė prie Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos

Prie Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) nuo vasario prisijungia Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas (LMDPSS).

Organizacija, vienijanti beveik 500 pareigūnų, papildė didžiausią Lietuvos pareigūnus vienijančią organizaciją. Šiuo metu LTPF jungia beveik 4500 pareigūnų iš praktiškai visų statutinių institucijų.

LMDPSS koordinacinės tarybos pirmininkas Jūrius Bruklys sako, kad šis prisijungimas – logiškas organizacijos veiklos vystymo žingsnis, lemsiantis dar sėkmingesnį muitinės profesinių sąjungų atstovavimą.

„Šių metų pradžioje įsigaliojus naujam Vidaus tarnybos statutui, nusprendėme glaudžiau koordinuoti savo veiksmus su kolegomis iš kitų statutinių įstaigų. LTPF yra gausiausia Lietuvos pareigūnų federacija, vienintelė Lietuvoje jungianti visų statutinių įstaigų kolegas – būtent todėl ir pasirinkome LTPF“, – pasakoja pirmininkas.

Šiuo metu Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai priklauso jau daugiau nei 25 profesinės sąjungos. „Tai, kad mūsų gretos vis didėja, rodo, kad pareigūnai vertina mūsų pasiekimus.“ – sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė. – „LMDPSS prisijungimas pastiprins mus visus. Šios organizacijos pareigūnai veiklūs ir iniciatyvūs, tikiu, kad drauge padarysime dar daugiau muitinės darbuotojų labui“.

Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas gegužę minės jau 18-uosius savo veiklos metus. Kol galiojo Tarnybos Lietuvos muitinėje statutas, o muitinės darbas valstybės įstaigų sistemoje buvo ir yra specifinis, organizacija pasirinko išlaikyti laisvos profesinės sąjungos statusą. Pasikeitus muitinės pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojantiems norminiams aktams, statutinė tarnyba unifikavosi. Todėl nuspręsta keisti veiklos strategiją ir glaudžiau koordinuoti savo veiksmus su kitomis pareigūnų profsąjungomis.

„Jau dabar kyla nemažai klausimų dėl naujojo statuto taikymo,“ – pasakoja LMDPSS koordinacinės tarybos pirmininkas J. Bruklys. – „Manome, kad būdami kartu pajėgsime greičiau ir racionaliau spręsti iškilusias problemas. Turėtume lengviau, lanksčiau adaptuoti įstatymo normą skirtingoms veiklos specifikoms.

Skaityti daugiau: LMDPSS prisijungė prie Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos

„Sodros“ instrukcija: kaip visada gauti ligos išmoką

Nuo spalio gyventojai dažniau serga peršalimo ligomis nei rugsėjį, tačiau nedarbingumo pažymėjimų išduota mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus. „Sodra“ primena, kad norint gauti ligos išmoką, reikia apsilankyti pas gydytoją, o daliai gyventojų ir pateikti prašymą ligos išmokai gauti, jeigu jie to nepadarė anksčiau.

„Sodra“ planuoja išsiųsti priminimus 38 tūkst. gyventojų, kurie per pastaruosius metus turėjo laikino nedarbingumo pažymėjimą, tačiau prašymo ligos išmokai gauti nepateikė. Prašymą pateikti galima internetu bet kuriuo metu, o „Sodra“ išmokas skiria už ne ilgesnį nei 12 mėnesių praėjusį laikotarpį nuo kreipimosi dienos.

„Daugiau nei 50 proc. apdraustųjų – 750 tūkstančių gyventojų – jau yra pateikę neterminuotus ligos išmokos prašymus. Tai reiškia, kad susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, jiems daugiau nieko daryti nereikia. Vis dėlto nemaža dalis gyventojų dar teikia prašymus kiekvieną kartą susirgę. Yra ir tokių, kurie prašymų nepateikia.

Neterminuotą ligos prašymą galima pateikti internetu, prisijungus prie „Sodros“ asmeninės paskyros gyventojui sodra.lt/gyventojui nelaukiant ligos. Prašymas galios visiems ateities atvejams“, – ragina „Sodros“ klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis. Šį spalį iš viso išduoti 230 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Palyginti, rugsėjį šis skaičius siekė 194 tūkst. Tačiau praėjusių metų spalio mėnesį nedarbingumo pažymėjimų skaičius buvo pašokęs iki 246,2 tūkst.

Spalį, palyginti su rugsėju išaugo nedarbingumo pažymėjimų, išduotų dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų tiek sergantiems, tiek slaugantiems šeimos narius. Spalį laikino nedarbingumo pažymėjimai dėl šių ligų išduoti apie 70 tūkst., kai, palyginti, rugsėjį – 40 tūkst. sergančiųjų ar slaugančių šeimos narius.

Iš viso „Sodra“ per tris šių metų ketvirčius jau priskaičiavo 230 milijonų eurų ligos išmokų. Vis dėlto, nedidelė dalis gyventojų, kuriems išmoka galėtų priklausyti, dar nėra pateikę prašymų ligos išmokai gauti.

Skaityti daugiau: „Sodros“ instrukcija: kaip visada gauti ligos išmoką

Derinami Vidaus tarnybos statuto pataisymai

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga iš Vidaus reikalų ministerijos gavo derinimui Vidaus tarnybos statuto pataisas. Šios pataisos išplečia kolektyvinių sutarčių galiojimą vidaus tarnybos statutiniams pareigūnams.

Kviečiame susipažinti. Pakeitimų tekstai - nuorodose.

Projektų paketas

Nr. 19-11482 "Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 18, 26, 28, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 39, 53, 56, 58, 59, 61, 64, 68, 69, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui"
(Nuoroda 1)
Nr. 19-11481 "Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 18, 26, 28, 31, 311, 32, 33, 34, 35, 37, 39, 53, 56, 58, 59, 61, 64, 68, 69, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas"
(Nuoroda 2)
turi būti suderintas su Jūsų institucija. Išvados turi būti pateiktos nuo 2019-10-03 iki 2019-10-14.

"Jeigu išvadas teikiantis subjektas nustatytu laiku nepateikia išvadų, laikoma, kad jis teisės akto projektui pritaria" (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 337 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 728 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo" pakeitimo")

Projekto derinimą inicijavo
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šis pranešimas siunčiamas automatiškai iš Seimo teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) Projektų registravimo posistemės.

Nacionalinė kolektyvinė sutartis 2020 m.

Vyriausybė ir penkiolika profesinių sąjungų trečiadienį pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kuria sutariama 2020 metais didinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams. Šis sprendimas palies apie 286 tūkst. dirbančiųjų, tarp jų ir pedagogus, ikimokyklinio ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojus, socialinius darbuotojus, pareigūnus bei kitus valstybės ir savivaldybių tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.

Remiantis sutartimi, pareiginės algos bazinis dydis kitais metais bus padidintas nuo 173 iki 176 eurų. Pareiginės algos bazinis dydis taikomas apskaičiuojant visų valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės pareigūnų, teisėjų, karių ir valstybės politikų darbo užmokestį, o pareiginė alga sudaroma bazinį dydį padauginus iš nustatyto pareiginės algos koeficiento.

Taip pat sutarta kilstelti žemiausius pareiginės algos koeficientus mažiausius darbo užmokesčius gaunantiems pareigūnams, žemiausių grandžių valstybės tarnautojams, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams ir kitiems pagalbos specialistams, taip pat auklėtojams koncertmeisteriams ir akompaniatoriams. Kartu didinami minimalūs koeficientai visoms kvalifikuotoms pareigybėms valstybės ir savivaldybių įstaigose. Koeficientų kilstelėjimas palies apie 50 tūkst. darbuotojų iš viso viešojo sektoriaus.

„Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų vidutinis darbo užmokestis nuosekliai auga, tačiau, kaip žinome, vidurkiai ne visuomet atspindi tikrąjį paveikslą. Iš tiesų darbo užmokesčio augimas ne visur buvo tolygus ir palietė tikrai ne visas darbuotojų grupes. Tai nėra teisinga, todėl per derybas sutarėme sistemiškai žvelgti į viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų atlyginimus – bus didinamas pareiginės algos bazinis dydis ir minimalūs koeficientai, nuo kurių labiausiai ir priklauso darbo užmokesčiai“, - teigia Vyriausybės vardu Nacionalinę kolektyvinę sutartį pasirašęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Nacionalinę kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai, be kita ko, įgis papildomas garantijas, kurios suteiks apčiuopiamos naudos apie 32,4 tūkst. profesinių sąjungų narių. Papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams suteikiamos norint paskatinti darbuotojus ginti savo interesus kolektyviai ir stiprinti profesines sąjungas.

Papildomos garantijos Nacionalinę kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams:

• - 2 papildomos apmokamų kasmetinių atostogų dienos, kurios turi būti išnaudojamos per vienus metus;
• - 10 darbo dienų trukmės mokymosi atostogos per metus, kurių metu mokamas visas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, arba 20 darbo dienų trukmės mokymosi atostogos per metus, kurių metu mokama bent pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo atveju netaikomas Darbo kodekse numatytas reikalavimas suteikiant apmokamas atostogas mokymuisi turėti bent 5 metų darbo stažą toje darbovietėje.

Skaityti daugiau: Nacionalinė kolektyvinė sutartis 2020 m.

Scenarijus. Pasakojimas apie MD vertinimų komisiją, jos objektyvumą ir rūpestį pareigūnais (dviejų dalių farsas)

Veiksmo vieta - Muitinės departamentas.
Veiksmo data: 2018-12-19.
Mizanscena:
Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdis. Pradedama vertinti Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto ,,Savanoriai“ šešių pareigūnų veikla.
Veikiantys asmenys: komisijos pirmininkas (iš MD valdžios), teritorinės muitinės direktorė (įsiklausanti į valdžios nuomonę), personalo vadovas (žinantis valdžios nuomonę), keli MD klerkai (pritariantys valdžios nuomonei) ir komisijos sekretorė (mokanti kalbėti ir rašyti). Profesinės sąjungos atstovo nėra. Komisijos nariai kol kas nematė nei vieno iš aptariamų vertinamųjų. Pastarieji laukia už durų.

Pirmininkauja VYTENIS ALI.
Komisijos nariai: ŠARŪNAS RAM., IRMANTAS LID., VIRGINIJA GUOB., ALGIMANTAS VAN., VIRGINIJA JULIJA RUBIKAITĖ.
Pristato pareigūnų veiklą sekretorė - GENOVAITĖ M.

Komisijos narė – "Savanorių" posto viršininkė Virginija Julija Rubikaitė nusišalina.

Uždanga.
I veiksmas

GENOVAITĖ M.: M.L. ... (* vardas, pavardė, skaito pareigūno veiklos vertinimo išvadą).
DOVILĖ KR.: Mes iš šitų visų 4 vertinti negalime, nes nežinau, kaip dabar su pinigais, net nežinau kiek ten yra paskaičiuota, ar užteks, kadangi už padidintą darbo krūvį buvo mokami pinigai... aš nežinau ar neužteks...
VYTENIS ALI.: Jūsų viskas jau bus?
DOVILĖ KR.: Taip, taip.
IRMANTAS LID.: Jei pusė mėn. dirbo padidintu darbo krūviu... tai irgi ne variantas.

Skaityti daugiau: Scenarijus. Pasakojimas apie MD vertinimų komisiją, jos objektyvumą ir rūpestį pareigūnais (dviejų...

M. Austys. Ar sulauksime pokyčių valstybės tarnyboje 2019 metais?

018-07-16 buvo paskelbtas Seimo priimtas ir Prezidentės pasirašytas naujos redakcijos valstybės tarnybos įstatymas. Įstatymas įsigalios 2019-01-01 ir pakeis kai kurias šiuo metu galiojančias taisykles. Įstatymo pakeitimo iniciatoriai akcentavo siekiantys veiksmingesnio valstybės tarnybos valdymo ir efektyvesnės valstybės tarnybos. Pats įstatymo projektas per pusmetį nuo pateikimo iki priėmimo nukeliavo ilgą kelią, buvo koreguojamas, todėl priėmus ir paskelbus įstatymą tikslinga aptarti ką pavyko pasiekti pakeitimus inicijavusiai Vyriausybei, apžvelgti pagrindines naujoves valstybės tarnyboje ir išanalizuoti, kokių pasikeitimų galima tikėtis įsigaliojus naujajai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai.

Posūkis link postų sistemos

Europoje valstybės tarnybos sistemos tradiciškai skirstomos į dvi rūšis karjeros sistemą ir postų sistemą. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas turi daugiau bruožų būdingų karjeros sistemai, kurioje akcentuojama patirtis valstybės tarnyboje, viešajame administravime apskritai, įtvirtintos garantijos ilgiau dirbantiems ir pan. Įvertinus priimtą dokumentą, atrodo, kad Vyriausybė, inicijavusi pakeitimus, šią sistemą yra linkusi keisti. Pagrindiniais naujosios įstatymo redakcijos pokyčiais laikytinos normos, susijusios su darbo užmokesčio sistema, išsilavinimo reikalavimais, instrumentais atleisti neefektyviai dirbantį valstybės tarnautoją, atrankos procedūrų pakeitimais, valstybės tarnybos funkcijų išgryninimu.

Seimas naujojoje įstatymo redakcijoje įtvirtino naujų valstybės tarnybos principų – pavyzdžiui atvirumo (idėjoms), efektyvumo, kūrybingumo principus. Iki šiol, pavyzdžiui, efektyvumo principas buvo numatytas Viešojo administravimo įstatyme ir buvo taikomas bendrai (įstaigai, visam subjektui, ne konkrečiam tarnautojui), tuo tarpu naujasis valstybės tarnybos įstatymo principas turėtų būti taikomas konkrečiai kiekvienam tarnautojui. Naujų principų įtvirtinimas valstybės tarnybos įstatyme gali būti vertinamas kaip gera prielaida valstybės tarnybos efektyvumui didinti, principų reikšmė gali būti didelė, tačiau kaip praktikoje tai suveiks – sudėtinga prognozuoti.

Preliminariai įvertinus įstatyminį reguliavimą galima teigti, kad karjeros sistemos elementų Valstybės tarnybos įstatyme šiek tiek sumažėjo (ar sumažėjo jų intensyvumas), tačiau sistema ir toliau išlieka su vyraujančiais karjeros sistemos požymiais.

Skaityti daugiau: M. Austys. Ar sulauksime pokyčių valstybės tarnyboje 2019 metais?