Spalio 21 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdyba nusprendė pritarti Nacionaliniam susitarimui. Balsavimo rezultatai: 14 – už; 8 – prieš; 2 – susilaikė. Šis sprendimas reiškia, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pritarė algų ir pašalpų mažinimui, Sodros įmokų didinimui, absoliučios daugumos Lietuvos gyventojų apvogimui. Kaukės nukrito. Ką gavo mainais? Jei tikėtume „Lietuvos profsąjungų” portalu, sprendimą nulėmė vyriausybės pažadas iki 2011 metų nekeisti teisės aktų, reguliuojančių darbo santykių nepritarus Trišalei tarybai. Tačiau toks pažadas atrodo niekinis, nes Seimas ir toliau gali jį ignoruoti, o vyriausybė, nesilaikydama šio principo, atmesti Trišalės partnerystės principus, įtvirtintus Seimo priimtuose įstatymuose. Kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija neišsireikalavo iš Kubiliaus vyriausybės, jog ši laikytųsi įstatymų, yra tik pačios LPSK glebumo problema. Tad įdomu, kaip ji privers vyriausybę laikytis susitarimo?

    LPSK Valdybos narių balsavimas dėl Nacionalinio susitarimo pasirašymo: 14 – už, 8 – prieš, 2 - susilaikė:

Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacija - prieš

LPSK Jaunimo centras - susilaikė

Lietuvos kultūros darbuotojų profesinė sąjunga - prieš

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos kūrybinių darbuotojų profesinis susiv - prieš

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro profesinė sąjunga - susilaikė

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga - prieš

Lietuvos valstybės tarnautojų profesinė sąjunga - prieš

Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas - prieš

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga - prieš

Lietuvos geležinkelininkų profesinė sąjunga - prieš

---------

LPSK Pirmininkas A.Černiauskas - už

LPSK Generalinė sekretorė J.Matuizienė - už

LPSK Pavaduotojas A. Kvedaravičius - už

Lietuvos chemijos pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija - už

Lietuvos komercijos ir kooperacijos darbuotojų profesinė sąjunga - už

Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga - už

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinė sąjunga - už

Lietuvos nepriklausomų profsąjungų organizacijų asociacija - už

Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga - už

Lietuvos radioelektronikos pramonės profsąjungų organizacijų federacija - už

Lietuvos ryšių darbuotojų profesinė sąjunga - už

Lietuvos slaugos specialistų organizacija - už

Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinė profesinė sąjunga - už

Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija - už

    LRT darbuotojai nusiteikę net išstoti iš LPSK, jeigu bus pasirašytas šis susitarimas. Pasak Nacionalinio radijo ir televizijos kūrybinių darbuotojų profesinių sąjungų pirmininkės Dianos Vipartienės, žmonės šį dokumentą vadina „nacionaliniu nutarimu“. Švietimo ir mokslo profsąjungų federacijos atstovas Audrius Jurgelevičius pasisakė kategoriškai prieš, jis teigia, jog aprobavę šį susitarimą uždegsime žalią šviesą Vyriausybės sudarytam biudžeto projektui, kuris vėl numato didelius „karpymus“ biudžetiniame sektoriuje. Kultūros darbuotojų profsąjungų federacijos vadovė Aleksandros Leparskienės teigimu, susitarimo negalima vadinti nacionaliniu. Jo taip vadinti negalima ir dėl to, kad visuomenėje nėra solidarumo. Jos manymu, pasirašius šį susitarimą „prarasime daugiau nei kada nors atrasim“.

   Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) sprendimas pasirašyti nacionalinį susitarimą reiškia reformizmo galą. Reformistinė laikysena galutinai susikompromitavo, bet tai teikia optimizmo. Dabar pats tinkamiausias metas kurti kovingas profsąjungas, keliančias revoliucinius tikslus. Labai tikėtina, kad šią žiemą tokių atsiras.

   Valstybės kontrolės finansinio audito išvadose 2009 m. gegužės 29 dieną skelbiama, kad, pernai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija įsteigė 33 etatus, kuriems išlaikyti valdžia skyrė beveik pusę milijono – 416 tūkst. Lt, „Solidarumo“ 22 etatams – 190 tūkst. Lt, Lietuvos darbo federacijos 17 etatų išlaikyti – 200 tūkst. Lt.

    Trišalėje vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų taryboje dalyvaujančios minėtos organizacijos kasmet gauna 1,7 mln. Lt. Jie skiriami pagal Vyriausybės patvirtintą Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo programą 2007–2011 metams. Taupymo programos, kurias vykdo su krize kovojanti Andriaus Kubiliaus vyriausybė, šių lėšų nepalietė.

www.demokratija.eu