Vladimiras Trukšinas: "Infliacijos ir pinigų nuvertėjimo apžvalga"

    Praėjo ketveri metai, kai Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Jau ketveri metai didžiuojamės nauju politiniu, juridiniu bei teisiniu statusu. Bet dar mažai kalbame apie naują ekonominę situaciją, naują šalies ekonomikos epochą bei istorinį ekonomikos raidos laikotarpį, prasidėjusį kaip tik 2004 metais. Laikotarpį, kada į šalies ekonomiką plūstelėjo reikšmingi ES paramos (o ir kiti) pinigai, laikotarpį, kuris kažin ar kada šalies ekonomikos istorijoje išvis pasikartos.

    Prie to dar pridėkime gamybinės paskirties objektų (pastatai, statiniai, žemė ir t. t.) brangimą. Brango viskas, kas tik galėjo brangti.

Tai kas gi atsitiko šalies ekonomikos raidoje?

    Kaip paaiškinti, kad, spartėjant ekonomikos augimui per narystės ES – je laikotarpį, VARTOJIMO infliacija, VKI, paspartėjo 31,5 karto, nuo 0,4 iki 12,6 %? Kaip ir kuom paaiškinti, kad net ir taip ,,spartėjant“ VARTOJIMO infliacijai, infliacija realiame sektoriuje (gamyba, statyba, žemės ūkis ir t. t.) buvo keleriopai didesnė ir spartesnė?Ar įmanomas bendresnis, nei VARTOJIMO infliacijos, BENDROSIOS PINIGŲ infliacijos apibūdinimas ir statistinis išreiškimas bei matavimas?

Kaip aiškinamas infliacijos epidemijos fenomenas ir kas dėl to ,,kaltinamas“?

    Pirmiausiai dėl VARTOJIMO infliacijos dažnai kalti užsienio pardavėjai, ypač monopolistai - energetikos išteklių pardavėjai. Mūsiškiai monopolistai – prekių brangintojai geresni, jie sudaro kainų kėlimo kartelines susitarimus... Dar dėl infliacijos kaltinama valdžia, didinanti akcizus ir ypač- kontrabandinėms prekėms. Jautrių (kontrabandinių) prekių akcizų didinimas vykdomas apeliuojant į stojimo į ES įsipareigojimų vykdymą. Bet tuomet ir šių veiksmų bei tokios ekonominės politikos sukeliamą infliaciją reikėtų vertinti kaip ES mums primestos, žalingos ekonominės (kainų) politikos rezultatus. Dažnai infliacija aiškinama kaip VKI didėjimas dėl to, ... kad pabrango kažkokios vartojimo prekių ir paslaugų krepšelio prekių grupės arba atskiros prekės, pvz., maisto prekės, kad ir morkos (,,morkų“ veiksnys). Taip, pagal VKI skaičiavimo metodiką, bet kurios prekių krepšelio komponentės brangimas didina VKI.Kad ir kaip kas bebrangtu, bet dėl to prekybos rinkos nesustoja, nes perkama ir perkama nenustojant, nors ir keikiami pardavėjai ir ...valdžia. Infliacijos veiksnių aiškinime šioje vietoje dar įžvelgiama paklausos didėjimo įtaką kainų kilimui. Tik dažnai neaiškinama apie kokią paklausą ar pasiūlą kalbama. Šiais ūkio raidos laikais sunkoka įsivaizduoti prekių pasiūlos stoką, dėl kurios gali brangti prekės. Taip pat sunkiai suvokiama neribotai išaugusi ir netenkinama prekių paklausa, sąlygojanti jų brangimą. Tokiu veiksniu galima būtu paaiškinti laikinus, ažiotažinius, kainų šuolius.

Tad iš kur brangstantiems pirkimams atsiranda papildomi ir vis didesni PINIGAI?

    Kalbant apie infliaciją kažkodėl beveik niekas nekalba apie PINIGINĮ infliacijos epidemijos sukėlėją, t. y apie PINIGŲ pasiūlos perviršį, sukeliantį kainų didėjimą kaip balansuojanti faktorių tarp jų (PINIGŲ) pasiūlos ir prekių ir paslaugų kainų sumos. Juk visuose literatūros šaltiniuose INFLIACIJA apibrėžiama ne kaip vartojimo ar kitokių kainų didėjimas. INFLIACIJA – tai PINIGŲ nuvertėjimas, iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiais. Vartojimo ir kitokių kainų didėjimas yra PINIGŲ PERTEKLIAUS išdava bei pasekmės.

    Taigi, kalbant apie infliaciją, būtina kalbėti apie PINIGUS. Labai subtilų ir intymų statistikos tyrimo objektą... Apie PINIGUS, jų pasiūlą bei jų junginius, kurie geriausiai susieti su šalies PVB, tarnauja ir ,,aptarnauja“ jo kūrimo procesą.

    PINIGŲ pasiūlą, skolinimosi mastus bei apimtis išsamiau apibūdina VIDAUS KREDITO sąvoka (pinigų junginys), parodanti kiek šalies PFI (bankai ir kredito unijos) šalies ūkio subjektams ir gyventojams suteikė paskolų (įskaitant ir PFI turimus ūkio subjektų VP). Per 2005 – 2007 vidaus kredito suma (2007 metų pabaigoje buvo 62,8 mlrd. Lt) padidėjo net 3 kartus. Vyko neribotas ir agresyvus skolinimas, paskolų brukimas... Ypač reikšmingas skolinimo prieaugis buvo 2005 (antraisiais po įstojimo į ES) m. -56,1 %.Beveik pusė vidaus kredito – tai paskolos ne finansinėms korporacijoms, 39,8 % - paskolos namų ūkiams. Pastarųjų paskolų grupė didėjo bene sparčiausiai: 6,6 karto 2004/2001 m. ir 5 kartus – 2007/2004 m.

    Atkreiptinas dėmesys į sparčiai didėjančią paskolų dalį, nepriskirtiną jokiai ekonominei veiklai: 2004 m. pabaigoje tokių paskolų buvo 19,9 % o 2007 m. pabaigoje jau 42,9 %, t. y. 2,2 karto daugiau. Akivaizdu, kad skolinimo didėjimas ne ekonominei veiklai niekaip nedidina BVP, neįtakoja adekvataus ekonomikos augimo.

Iš kokių šaltinėlių skolinta? Kas sudarė kreditavimo išteklius?

    Bendriausiu atveju, bankų skolinimo šaltinais yra jų kapitalas ir atsargos, šalies ūkio subjektų ir gyventojų (rezidentų) indėliai ir lėšos iš užsienio (išorės įsipareigojimai). Paminėti bankų kredito ištekliai praėjusių metų pabaigoje siekė 81,4 mlrd. Lt iš jų: nuosavos lėšos (kapitalas ir atsargos) – 7,8 mlrd. Lt, 9,6 %, rezidentų indėliai – 39,9 mlrd. Lt, 49,0 % ir išorės įsipareigojimai 33,7 mlrd. Lt arba 41,4 %.

    Kapitalo ir indelių didėjime lyg ir nieko nuostabaus nevyko. Bet išorės lėšų prieaugio šuolis 2005 metais buvo įspūdingas - net 2,1 karto. Per 2005 – 2007 m. kapitalas ir atsargos padidėjo 2,2 k., rezidentų indėliai – 2,1 k., o išorės lėšos - net 4,7 karto. Bendra kredito išteklių suma per 2007 – 2005 metus (2007 m. pabaiga palyginti su 2004 m. pabaiga) padidėjo 51,5 mlrd. Lt arba 2,6 karto. Išorės lėšų pagrindą (90 %) sudaro motininių bankų lėšos... Tai štai iš kur ,,plaukia“ pinigėliai, skatinantys infliacijos epidemiją - iš užsienio motininių bankų.

    Galima gan pagrįstai teigti, kad didžiausią įtaką ir spaudimą infliacijai šalyje plisti turėjo ir turi didžiulė ir agresyviai sparčiai didėjanti kredito išteklių, t. y. PINIGŲ, pasiūla.

    Kredito išteklių, t. y. PINIGŲ pasiūlai per 2005 – 2007 m. didėjant 2,6 karto, vidaus kreditui 3 kartus (o tai reiškia didėjantį kredito išteklių išnaudojimą), plačiųjų pinigų kiekis P3 padidėjo 2 kartus. Kartu tai reiškia, kad per praėjusius tris metus kiekvienam papildomai sukurto BVP vienetui buvo pasitelkta 2,6 – 3.0 karto daugiau skolintų pinigų. Tai ir atspindi BENDROSIOS infliacijos, apskaičiuotos PINIGŲ (kredito išteklių) pasiūlos didėjimo indeksą 2,556 dalinant iš BVP augimo indekso 1,264, rodiklis. Bendroji PINIGŲ infliacija per 2005 – 2007 metus buvo 102,2 %, ir 8,1 karto didesnė, nei vidutinė metų VARTOJIMO infliacija. Analogiška BENDROJI pinigų vidutinė metų infliacija per 2004/2001 m. buvo 41,9 %.

    Kokie galimi kiti PINIGŲ šaltiniai, papildantys bei maitinantys bankų skolinimo išteklius ar patenkantys tiesiog į šalies vidaus rinką bei į ne bankines taupymo priemones (ūkio subjektų akcijos, investiciniai fondai ir t. t).?

    Aišku, pagrindiniu rezidentų indėlių (49,0 % kredito išteklių) bankuose šaltiniu yra šalies ūkio subjektų (įmonės ir gyventojai) uždirbti pinigai, eksporto pajamos ir pelnas. Be to, juos papildo ir gausina: Valdžios skolinimasis, šalies ūkio subjektų paskolos užsienyje ir iš užsienio PFI, ES paramos lėšos, tautiečių užsienyje uždirbtos lėšos. Tai PINIGŲ importas.

    Bendroji šalies skola užsieniui per paskutinius tris metus padidėjo 2,7 karto, pasiekė 70,9 mlrd. Lt ir prilygo 91 % BVP apimties (realaus BVP, palyginamosiomis, bet ne infliacijos išpūstomis, faktinėmis, kainomis). Bendroji šalies skola per 2005 – 2007 metus didėjo beveik dešimteriopai sparčiau, nei per 2004/2001 m. (25,9 %). Valdžios skola, sudaranti virš 16 % bendrosios šalies skolos užsieniui, III – jo ketvirčio pabaigoje net 8,9 % sumažėjusi, IV – ąjį ketvirtį padidėjo net 20 % ir per praėjusius metus padidėjo 9,2 %.

    Aplamai bankų ir kitų ūkio subjektų skolinimasis iš užsienio, bankų kredito išteklių ,,spaudimas“ PINIGŲ pasiūlai nėra pats ,,baisiausias“ infliaciją skatinantis veiksnys. Juk paminėti pinigai ne tik išsamiai apskaitomi, bet jų patekimas į šalies ekonomiką lydymas įsipareigojimais uždirbti ,,naujus“ pinigus skolintų pinigų grąžinimui su palūkanomis. Paminėti PINIGI ne ,,dovanoti“, jie turi kainą – skolinimo palūkanas.

    Žymiai ,,sunkesni“ apskaitai ir svaresni infliacijai skatinti yra ES paramos ir tautiečių užsienyje, kuriant tų šalių BVP, uždirbti ir į Lietuvą atsiusti pinigai. Tai pinigai, kurių importas į šalies ekonomika turi būti palydėtas PINIGŲ emisijos sąvoka. Tai ne uždirbti, kuriant šalies BVP, pinigai, bet ,,dovanoti“ skatinant jo kūrimą. Štai čia ir turime atsakyti sau į klausimą: ar išlaikėme išbandymą ne menkais ,,dovanotais““ ir kitais, papildomais pinigais?

    Privačių asmenų lėšos, gaunamos iš užsienio, uždirbtos kuriant užsienio šalių BVP, yra sunkiausiai apskaitomos, nes nežinoma, kiek tokių lėšų įvežama kitai būdais, apart perlaidų. Bet ir mokėjimų balanse apskaitytos tokių lėšų sumos jau reikšmingos PINIGŲ pasiūlai didinti bei infliacijai skatinti. Per 2004 – 2007 metus tokių lėšų srautas padidėjo įspūdingai – 6,5 karto.

    ES paramos fondų lėšos per 2004 – 2007 metus šalies PINIGŲ pasiūlą papildė beveik 9,4 mlrd.Lt ir jų srautas padidėjo 2,7 karto. Iki įstojimo į ES tokių lėšų srautas 2001 – 2003 m. buvo tik 1,2 mlrd. Lt. ES paramos fondų lėšų panaudojimas dažnai siejamas su kofinansavimu. O tai, savo ruožtu, skatino skolinimąsi iš bankų. Būtent tom ir galima paaiškinti ženkliai padidėjusi (56,1 %) vidaus kreditą 2005 metais.

    Be to, tik dalis ES paramos lėšų naudojama investicijoms, susietomis su BVP kūrimu. Dalis jų naudojama vienkartinėms išmokoms bei subsidijoms, kurios nekuria adekvataus papildomo BVP. Tokios lėšos skatina tik vartojimą, didina prekių bei paslaugų paklausą ir kartu – vartojimo kainas.

    Kaip teigia S. Kropas, buvęs LB departamento vadovas, dabar Lietuvos bankų asociacijos prezidentas ((S. Kropas. Pasaulio ekonomikos ženklai Lietuvoje. www.DELFI.lt 2008 01 07), ES finansinė parama dažniausiai suvokiama kaip didžiausia narystės ES nauda. Vyrauja susirūpinimas dėl dviejų dalykų: ar sugebėsime visas lėšas paimti bei panaudoti ir ar nereikės grąžinti nepanaudotų lėšų. Tačiau koks bus laukiamas ekonominis rezultatas, rodos, jau ir ne svarbu. Greičiausiai vadovaujamasi logika: koks skirtumas, kaip bus panaudota parama, svarbiausia, kad pinigai liktų Lietuvoje.

    Deja, smulkesnės ir išsamesnės statistinės informacijos apie ES lėšų panaudojimo kryptis, struktūrą bei naudingumą (vartojimui ar investicijoms, ekonominei ar ne ekonominei veiklai, investicijoms šalies regionais, veiklos rūšimis ir pan. ir pan.) šalies ekonomikos raidos spartinimui nėra, nors daug kalbėta ir kalbama apie tokių lėšų naudojimo skaidrumą ir pan.. Šalies Statistikos departamentas, kasmet kurdamas įspūdingas statistikos raidos strategijas, nepasirūpino ES paramos gavimo bei panaudojimo statistikos organizavimu. Ateities kartoms neužfiksuotas reikšmingas šalies ekonomikos raidos istorijos etapas. Etapas, kuris vargu ar kada nors daugiau pasikartos.

    Iš viso per 2004 – 2007 metus PINIGŲ importas sudarė 44,0 mlrd. Lt ir prilygo 53,3 % visų kreditinių išteklių 2007 m. pabaigoje. Tai akivaizdi PINIGŲ emisija, kurią niekas neriboja ir nekontroliuoja.

Galimos išvados:

    INFLIACIJA apibrėžiama ne kaip vartojimo ar kitokių kainų didėjimas.

    INFLIACIJA – tai PINIGŲ nuvertėjimas, iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiu. Vartojimo ir kitokių kainų didėjimas yra PINIGŲ PERTEKLIAUS išdava bei pasekmės.

    BENDROSIOS infliacijos apibūdinimui geriau naudoti ,,Kredito išteklių“ (KI) pinigų junginį, kuris išsamesnis ir 1,9 karto didesnis už Plačiuosius kvazi pinigus P3. BENDROJI infliacija apskaičiuojama PINIGŲ (kredito išteklių) kiekio kaitos indeksą dalinant iš realaus BVP kaitos indekso.

    VARTOJIMO infliacija yra BENDROSIOS infliacijos sudėtinė dalis. BENDROJI 2007/2004 vidutinė metų infliacija buvo 102,4 % ir net 8 kartus viršijo VARTOJIMO infliaciją (12,6 %).

    Per praėjusius po įstojimo į ES tris metus PINIGŲ pasiūla didėjo dvigubai sparčiau nei augo ekonomika (BVP). Tai reiškia, kad, sparčiai didėjanti PINIGŲ pasiūla, buvo nepakankamai panaudojama ekonomikos efektyvumui didinti, spartesniam (adekvačiam) BVP kūrimui ir didinimui. Dėl to VARTOJIMO infliacija paspartėjo 31,5 karto, nacionalinė valiuta nuvertėjo du kartus, BENDROJI vidutinė matų infliacija per 2007/2004 m. padidėjo palyginti su BENDRĄJA infliacija 2004/2001 m (41,9 %) 2,4 karto.

    Esminiu PINIGŲ pasiūlos didėjimo kanalu buvo ir yra šalies bankai, jų motininiai bankai užsienyje bei jų agresyvaus skolinimo politika.

    Reikšmingu PINIGŲ pasiūlos didinimo šaltiniu yra PINIGŲ importas: ES paramos, privačių asmenų užsienyje uždirbtos lėšos, įmonių ir Vyriausybės skolinimasis užsienyje.

    Aplamai, Šalies BENDROJI užsienio skola didėja (2,7 karto) žymiai sparčiau, nei auga ekonomika. Bendroji šalies skola užsieniui jau viršijo 91 % realaus BVP ir tas santykis per paskutinius tris matus didėjo 2,4 karto.

    PINIGŲ importas yra nevaldoma PINIGŲ emisija. Valiutų valdybos PINIGŲ politikos modelis neapsaugo nuo PINIGŲ importo – emisijos.PINIGŲ importo - emisijos ribojimas ar kitoks suvaržymas prieštarautų mūsų pasirašytoms ir pripažintoms stojant į ES nuostatoms gerbti ir skatinti laisvą kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimą. Todėl Lietuvos banko Įstatymo nuostata apie LB pagrindinį tikslą – palaikyti kainų stabilumą, laikytina NEREALIA. Tai Įstatymo kūrėjų ir leidėjo KLAIDA.

    PINIGŲ importas ir jų PASIŪLOS ženklus didėjimas nuo 2005 metų jau ,,įsuko“ infliacijos ir PINIGŲ nuvertėjimo spiralę: verslas džiaugiasi ,,didėjančiais“, bet infliaciniais, pelnais, Sodros ir Šalies biudžetai ,,sėkmingai“ vykdomi ir viršijami infliacijos išpūstomis įmokomis ir rinkliavomis, realiame ūkio sektoriuje vyksta intensyvus pinigų kiekio multiplikavimas (dauginimas).

    Šalies ekonomika bei ją valdančios struktūros NEIŠLAIKĖ išbandymo PINIGAIS, PINIGŲ importu. Didžiuliam PINIGŲ srautui priimti ir efektyviai, nenuvertinant jų perkamosios galios, panaudoti adekvačiam ekonomikos vystymui, NEPASIRENGTA.

    Šalyje, kasmet kuriant įspūdingas statistikos raidos strategijas, nepasirūpinta ES paramos gavimo bei panaudojimo statistikos organizavimu. Ateities kartoms neužfiksuotas reikšmingas šalies ekonomikos raidos istorijos etapas. Etapas, kuris vargu ar kada nors daugiau pasikartos.

    ,,Nemokamų“ pietų (paramos) nebūna. Už pietūs (paramą) mes jau sumokėjome ženkliai paspartėjusia infliacija bei nacionalinių PINIGŲ nuvertėjimu. Paramos gavėjai turi galimybe ja, parama, pasidžiaugti tik trumpam. Nes jau sekančia dieną jie tampa nuvertėjusių PINIGŲ aukomis. Dėl jų, nors ir laikino, džiaugsmo, nukenčia visi šalies žmonės, nuvertėjusių PINIGŲ turėtojai.

O dabar, pabaigai, pabandykime pažvelgti į ateitį, gal įžvelgsime kažkiek kažko ir ,,šviesaus“...

    Tautiečių siunčiamų pervedimų apimtys tikrai nemažės, nes sunku įsivaizduoti, kad jie ten, užsieniuose, dirbs už mažesnį ar mažėjantį uždarbį ir dar sunkiau tikėtis, kad iki 2013 – 15 tų metų jie visi ar bent dauguma pargrįš į Tėviškę. Priešingai: išvažiuojančiųjų skaičius didėja ir tik didės.... Nebent užsienio šalyse ekonomika atsidurs raidos krizėje.

    FM duomenimis, 2007 – 2013 m. ES fondų parama bus daugiau kaip 23 mlrd. Lt. Prie jos dar pridėkime Ignalinos AE uždarymo beveik 3 mlrd. Lt. Visa Lietuvai skirta ES parama bus apie 36 mlrd. Lt (LRV Spaudos tarnyba). Iš tos sumos neatimant iki šiol gautų ES paramos pinigų, laikant, kad jie gauti ne iš tų, bet iš kitų ES fondų, likusiems 8 metams (2008 – 2013 m. ir plius įsisavinimo ,,nusitęsimą“ iki 2015 m.) lieka gauti daugiau nei po 4 mlrd. Lt vidutiniškai kasmet. Tik ES ir tautiečių uždirbti pinigai kasmet ,,skatins“ BVP augimą solidžia, daugiau nei 9 mlrd. Lt suma. Aišku, geriausiu atveju, tik bent pusė tokių pinigų bus nukreipta BVP kūrimui. Bet ir tai jau apie 5 mlrd. Lt, kurie, pavertus juos realiu 2007 metų BVP (dalinam iš BVP defliatoriaus, kuris 2007 m. buvo 1,242), kasmet didintu BVP iki 4 mlrd. Lt, ir tik tai jau padidintų metų realaus BVP prieaugį iki 5 %. Be kitų BVP didėjimo veiksnių.

    O kur dar kiti užsienio pinigų importo šaltiniai: įmonių ir organizacijų, valdžios ir t. t. skolinimasis užsienyje. Prognozuoti bendrosios valstybės skolos užsieniui mažėjimą artimiausiems bent 5- riems metams kažin ar būtu realu.

    Tikėtis (ir prognozuoti), kad bankų ,,motinos“ kažkada nustos ,,pumpuoti“ į savo filialus Lietuvoje jų turimus perteklinius pinigus būtų taip pat ne realu. Tuomet turi pakilti klausimas: o kodėl jie (jos) nupirko mūsų buvusius bankus?

    Prognozuojant infliacijos esmę ir priežastį - PINIGŲ PASŪLOS kaitą, nėra jokių prielaidų teigti, kad esama, jau perteklinė, PINIGŲ pasiūla mažės. Kova už ES milijardus jau vyksta ir ant ,,kilimo“ (politikoje, pseudo politikoje, koalicijose ir pan.) ir, dar nuožmiau – po ,,kilimais“. Kažin ar yra pagrindo bent kiek abejoti, kad tie pinigai nebus ,,paimti“.

    Bent primityviai, be ekonometrikos, paprognozavus, pinigų kiekis iki 2013 -14 metų padidės bent 130 mlrd. Lt. (36 mlrd. iš ES, + tautiečių kasmetinė siunta po 3 mlrd. per 7 metus = 21, + bankų ,,motinų” kasmetinis papildas po10 mlrd. (praėjusiais metais jis sudarė 12 mlrd. Lt) per 7 metus = 70). O kur dar kelios dešimtys mlrd. Lt., kurie atplauks naujos AE statybai? Net baugu tokius skaičius minėti. Tuomet mums žinomi pinigų junginiai padidės keleriopai (4 kartus), ir daug sparčiau, nei galima įsivaizduoti ekonomikos (BVP) augimą.

    Be to, infliaciją skatins ir kiti veiksniai: Vyriausybės stropus, vykdant žalingą ES kainų politiką, akcizų didinimas, monopolistiniai susitarimai ir t. t. ir t. t. Belieka tik melstis antgamtinėms jėgoms ir tikėtis tautiečių apsukrumo, kad kuo daugiau jų, pinigų, būtų ,,prichvatizuota“ ir išvežta iš šalies rinkos pilių ir kito nekilnojamojo turto pirkimui užsienyje... Todėl, gal būt, būtų realiau atsisakyti iliuzijų apie infliacijos nuolydžius ir galvoti, kad ji jau 2008 metais bus dviženklė ir iki 2013-15 metų tik didės ir lenks maksimaliai galimus BVP prieaugius. O gal jau laikas galvoti ir apie stagfliaciją, gan bjaurią situaciją ekonomikoje, kada infliacija peraugs į hiperinfliaciją, kurią tikrai lydės jau dabar kai kur prognozuojamas BVP nuolydis ir ekonomikos sąstingis?

Paminėtas galimas išvadas papildykime dar dviem:

    Jei nebus padaryta reikšmingų sprendimų kardinaliam importuojamų PINIGŲ panaudojimo efektyvumui didinti, numatomas PINIGŲ pasiūlos didėjimas iki 2013-14 metų (papildomai dar 130 mlrd. Lt) ženkliai didins BENDRĄJĄ ir VATROJIMO infliaciją ir toliau mažins nacionalinės valiutos perkamąją galią. Susidarys rimtos prielaidos infliacijai peraugti į hiperinfliaciją, kurią tikrai lydės jau dabar kai kur prognozuojamas BVP nuolydis ir ekonomikos sąstingis, stagfliacija.

    Papildykime VARTOJIMO infliacijos rodiklių 4 puslapio lentelės priešpaskutinę eilutę naujausiais, 2008 m. duomenimis: vidutinė 2007 metų – 5,7; 2008 m. sausio mėn. (metų) – 9,9 ir vasario mėn. – 10,8 %. Kovo mėn. jau prognozuojama 11,8 %. Deja, deja: infliacijos spiralė jau sukasi ...

    Blogesniais nei buvo prieš ketvirtį ir sparčiai blogėjančiais rodikliais mus ,,džiugina“ IV – jo ketvirčio ir 2007 metų mokėjimų balansas: per ketvirtį paspartėjo bendrosios šalies skolos ir jos tarpe – Valdžios skolos didėjimas bei bendras pinigų importas ir, kartu, jų nuvertėjimas. Labai tikėtina, kad kovo mėn. vartojimo infliacija pasieks velnio tuziną – 13 %.

    Ar kas nors ir kur nors Lietuvoje (LB-ke, FM-joje ar kitur) bandė, bando ar net privalo modeliuoti ir prognozuoti galimus makroekonominių rodiklių pokyčius, kuriuos sukels didžiuliai ES ir iš kitų šaltinių importuojami PINIGAI? Kokios jų, pokyčių, pasekmės laukia mūsų?

    Ar neatsitiks taip, kad ,,artėjantys“ taip geidžiami didžiuliai PINIGAI, mus pasieks jau per pus nuvertėję ir toliau nuvertins mūsų ir taip ne aukštą pragyvenimo lygį? Beliks tik fiksuoti mūsų kainų lygio suartėjimą (ilgai lauktą ,,konvergenciją“) su ES kainų vidurkiu. O gal būtent čia ir yra ,,paslėpta“ stojimo į ES kana – nacionalinės valiutos nuvertinimas, kainų išpūtimas iki Europinių ,,vidurkių“?

Ir dar, visiškai pabaigai.

    Įsivaizduokime, su kokia mandagia pašaipa ECB, ES – gos klerkai ir joachimai bei almunijai klausėsi mūsų ekonomikos orakulų, analitikų ir net valdžiavyrių gan užtikrintų kalbėjimų 2005 – 2006 metais apie visišką pasiruošimą EURO įvedimui jau nuo 2007 m. sausio mėn., puikiai žinodami ir matydami jau prasidėjusius PINIGŲ ,,ėjimo“ (importo) į mūsų ekonomiką ir VARTOJIMO infliacijos ,,lipimą“ į naujas aukštumas procesus jau nuo 2003-2004 m., puikiai žinodami tokių procesų priežastis ir pasekmes iš kitų šalių ekonomikų istorijų, žinodami, kad monopolistiniai dujų eksportuotojai mums parduodamas dujas tikrai brangins iki parduodamų Vokietijai kainų lygio ir t. t. ir t. t. Šito ,,nematė“ ir nenorėjo (o gal ir negalėjo?) matyti tik mūsų šalies ekonomikos ,,užkalbėtojai“... O kiek ,,panaudota“ popierių ir PINIGŲ pasiruošimų EURO įvedimo planams kurpti?????

    Gerai bus, jei bent kai kas iš jų, planų, bus pritaikyta ar kitaip panaudota nebent gal apie 2017 –sius metus. Kai baigsis PINIGŲ importas. Ir kai išmoksime juos efektyviai panaudoti. Ir kažin, ar anksčiau...

    Pastaba: apžvalgai panaudoti Lietuvos banko ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainių duomenys.

P. S. O ką gi iš tikrųjų daryti? Gal būt:

A) Pasakyti Lietuvos žmonėms TIESĄ,

1) kad tikroji infliacijos epidemijos priežastis yra PINIGŲ perteklius, palyginti su jų realiu poreikiu esamam ekonomikos augimui. Pasakyti realius nacionalinių pinigų nuvertėjimo mąstus.

2) kad PINIGŲ perteklius susidarė dėl ne pakankamai efektyvaus ES paramos ir kitų importuotų pinigų panaudojimo ekonomikos augimui spartinti.

3) kad Vyriausybė ir institucijos, atsakingos už ES paramos panaudojimą, neskyrė pakankamo dėmesio jos, paramos, panaudojimo efektyvumo didinimui, užtikrinančio BVP augimą adekvačiai paramos ir PINIGŲ kiekio šalies ekonomikoje didėjimui.

B) Nedelsiant peržiūrėti ES paramos teikimo sąlygas taip, kad parama būtų teikiama tik projektams, užtikrinantiems ekonomikos augimą adekvatų paramos kiekiui. Pavesti Finansų ministerijai nustatyti būtinus paramos efektyvumo ekonomikos augimui kriterijus.

C) Įpareigoti SD prie LRV nedelsiant organizuoti ES paramos panaudojimo efektyvumo statistiką. Atlikti jau panaudotos ES paramos efektyvumo tyrimą nuo 2000 metų.

D) Aiškinti Lietuvos žmonėms ir paramos gavėjams, kad ne efektyvus, be adekvataus ekonomikos (BVP) augimo užtikrinimo, paramos panaudojimas nuvertina nacionalinius pinigus, mažiną jų perkamąją gelią, skatina infliaciją ir menkina visų Lietuvos žmonių gyvenimo gerovę. Kad INFLIACIJA – tai PINIGŲ nuvertėjimas, iššauktas jų PERTEKLIUMI, palyginti su prekių ir mokėjimų apyvartos poreikiu. Vartojimo ir kitokių kainų didėjimas yra PINIGŲ PERTEKLIAUS išdava bei pasekmės. Ir kovoti su tuo sudėtingu ekonomikos reiškiniu būtina visiems, sutelktomis pastangomis, efektyviu darbo ir PINIGŲ panaudojimu.

E) Branginti PINIGUS. Nesišvaistyti jais. PINIGŲ neturi būti per daug. Priešingu atveju, jie tampa beverčiais, nors ir gražiais, popieriais.