K.Čilinskas nemato sau vietos politinėje ekspremjero G.Kirkilo akcijoje

   Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas teigia, kad prisidėti prie Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko A. Černiausko gynimo trukdo ekspremjero, Seimo nario G.Kirkilo aktyvus kišimasis į šią bylą. Tokia K.Čilinsko pozicija yra reakcija į demokratinio judėjimo ir žmogaus teisių gynimo aktyvistų siūlymus pilietinės iniciatyvos pagrindu padėti A. Černiauskui gintis nuo kaltinimų, panašiai, kaip K.Čilinskas padėjo D.Budrevičienės ir V.Pociūno bylose.

DatsoPic 1.2 © 2007 by Andrey Datso   Vasario 2 dieną Muitinės informacinių sistemų centre MDPS pirmininkė Leokadija Daujotaitė ir MDPS valdybos pirmininkas Jūrius Bruklys aptarė su MISC vadovais taupymo politikos pasekmes šios muitinės įstaigos darbo užmokesčio (DU) fondui. Šiems metams MISC darbo užmokesčiui skirta 4819 tūkst. litų. Šių planuojamų lėšų turėtų pakakti, jei jos būtų racionaliai išdėstytos ketvirčiais. Deja, skirtingai nei ankstesniais finansiniais metais, didžioji DU lėšu dalis suplanuota skirti III-IV ketvirtyje, o I-II ketvirčiai palikti akivaizdžiai deficitiniais. Pirmąjam ketvirčiui skirta 835,7 tūkst. lt., vietoje reikalingų 1204,8 tūkst., o antrąjam ketvirčiui - 930,7 tūkst., vietoje reikalingų 1325,3 tūkst. lt. Planuojamas trečiojo ketvirčio DU fondas beveik atitinka poreikį, o ketvirtojo ketvirčio numatomi ištekliai viršija realų poreikį daugiau nei dvigubai [*].

   Š.m. sausio 22 dieną MDPS pirmininkė Leokadijos Daujotaitė ir valdybos pirmininko pavaduotoja Virginija Julija Rubikaitė susitiko su naujuoju LR finansų ministru Algirdu Šemeta. Reprezentacinis susitikimas įvyko MDPS vadovų iniciatyva, ministrui pageidaujant išklausyti bešališką informaciją apie antikrizinės programos įgyvendinimą LR finansų ministerijai pavaldžiose biudžetinėse įstaigose. Taip pat aptartos konstruktyvių profesinės sąjungos pasiūlymų teikimo galimybės fiksuojant juos betarpiškai finansų ministro sekretoriate. Ministras patvirtino naujosios vyriausybės nuostatą plėsti bendradarbiavimą su darbuotojų profesinėmis sąjungomis ir pritarė pasiūlymui bendrus aptarimus rengti kiekvieną ketvirtį, o iškilus neatidėliotiniems reikalams - dažniau.

   Pastaruoju metu, LR Vyriausybei paskelbus taupymo politiką, muitinės įstaigose pasklido gausybė gandų apie neva gręsiančius pareigūnų atleidimus, pensininkų išvarymą iš darbo ir priverstinius neapmokamų atostogų grafikus. Patikiname, kad visos šios ir panašios kalbos yra tik gandai. Darbuotojų atleidimui nėra realaus teisinio pagrindo, kadangi nevyksta jokia reorganizacija. Prievartiniam senatvės pensininkų atleidimui taip pat pagrindo nėra. Vienintelę galimybę atleisti darbingą senatvės pensininką, numato Tarnybos Lietuvos muitinėje statutas, kuriame nustatoma, kad posto pareigūnams, kuriems sukako 62,5 metai arba administracijos pareigūnams - 65 metai arba baigiasi ankstesnis pratęsimo terminas, tarnyba gali būti nepratęsta. Eiti atostogų savo sąskaita neprivalo nei vienas darbuotojas. Vienintelis neapmokamų atostogų suteikimo atvejis galėtų būti, jei žmogus nori atostogauti savo sąskaita. Tiems muitinės darbuotojams nebus sudaroma jokių kliūčių.

   Šiandien, gruodžio 18 dieną, pareigūnų ir valstybės tarnautojų (muitinės, vidaus reikalų, prokuratūros, ugniagesių gelbėtojų, mokesčių inspekcijos) profesinių sąjungų vadovai lankėsi pas Socialinių reikalų ir darbo ministrą Rimantą Joną Dagį. Profesinės sąjungos susirūpinusios, kad valstybės tarnautojams norima mažinti pareiginės algos bazinį dydį nuo 490 iki 475 litų. Profesinės sąjungos surašė pasiūlymus Vyriausybės programos įgyvendinimui. Buvo siūloma nemažinti esamo Bazinio dydžio – 490 Lt. Tačiau ministro teigimu iš susidariusios padėties galima išeiti tik sumažinus Bazinį dydį iki 475 Lt ir sumažinti darbo užmokesčio fondus kitiems biudžetininkams (pvz. nestatutiniams ugniagesiams) apie 12 proc.

   Profesinių sąjungų atstovams buvo išaiškinta, kad daugelis esamų biudžeto išbalansavimo problemų slypi nekompetetinguose  buvusios valdžios sprendimuose. Sutarta, kad reikia ieškoti papildomų rezervų biudžeto vykdymui, o į profesinių sąjungų siūlymus, kur dar galima būtų sutaupyti, žadėta atsižvelgti. Susitikimo dalyviai pritarė, kad dėl 2010 metų valstybės tarnautojų Bazinio dydžio derybos Dvišalės taryboje įvyks jau po Naujųjų Metų. Ministras patvirtino, kad Vyriausybė palankiai žiūri į numatomą Dvišalės tarybos steigimą, suteikiant šiai kolegialiai institucijai reikiamus įgaliojimus ir teisę teikti pasiūlymus Vyriausybei bei įstatymų leidėjams.

2009 m. krizė

"Šiaulių kraštas", Edita KARKLELIENĖ:

Muitininkai žada kontrabandos protrūkį

    Šiaulių teritorinei muitinei teks tilpti į maždaug penkiolika procentų mažesnį biudžetą.

   Šiaulių teritorinės muitinės veiklos organizavimo skyriaus viršininkė Virginija Šidlauskienė prognozavo, kad dėl gerokai sumažinto atlyginimų fondo gali tekti atsisakyti naktimis dirbančių pareigūnų veiklos, išleisti pareigūnus nemokamų atostogų, trumpinti darbo dieną.

   „Kiekvienas įstatymų pakeitimas visuomenės gerovės nenaudai, nubloškia daugybę žmonių, praradusių darbą ar pajamas, į kontrabandos gabentojų gretas", — sakė muitinės Veiklos organizavimo skyriaus vadovė. — Padidėjus akcizui, galima ruoštis ir kontrabandinių cigarečių, kuro ar alkoholio gabentojų srauto padidėjimui. Skurdas teisėsaugos institucijose atsilieps ne tik visuomenei, bet atsisuks ir prieš pačią valstybę.“

    Šiaulių apskrities policijos, Priešgaisrinė gelbėjimo valdybos, Teritorinės muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Šiaulių rinktinės vadovams šiuo metu jau yra žinomi metiniai biudžetai. Visose teisėsaugos institucijose jie nuo keliolikos iki keliasdešimties procentų mažesni nei 2008-aisiais.

    Teisės projektų ir tyrimų centro (TPTC) tarybos pirmininko, buvusio parlamentaro Kęstučio Čilinsko nuomone, 2009 m. valstybės biudžeto rodiklius patvirtinęs įstatymas, o taip pat „antikriziniai“ mokesčių įstatymai gali atsidurti Konstituciniame Teisme. Asmenys, kurie nukentės dėl minėtų įstatymų, galės savo teises ginti teisme, prašydami jo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad ištirtų, ar minėtos įstatymų normos neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad valdžia turi tarnauti žmonėms, o taip pat Konstitucijoje įtvirtintiems socialinio teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams.

   K.Čilinsko teigimu, nė viena Vakarų valstybė nepasirinko tokių antikrizinių sprendimų, kaip Lietuva. Daug kur stengiamasi padėti visuomenei mažinant mokesčius, o kas liečia energetikos tiekimo kainas, tai Europos Sąjungos Parlamentas tiesiog uždraudė jas didinti. Tuo tarpu, Lietuvos valdžios sprendimai nėra remiantys verslą ir visuomenę, o priešingai - didinami mokesčiai, mažinama parama ir taip iš visuomenės „kišenės“ atimti pinigai perdedami į dvi „kišenes“. Viena - monopolinės energijos teikimo bendrovės, kita - valstybės biudžetas, ypač ta jo dalis, kuris skirta valstybės centrinėms įstaigoms išlaikyti

   Pastaruoju metu žiniasklaidai pateikiama informacija apie tai, pareigūnai dalyvaus šių metų sausio mėnesį organizuojamoje protesto akcijoje, nėra visiškai tiksli: didžiausios šalyje pareigūnų profesinės sąjungos – Lietuvos policijos, Lietuvos pasienio pareigūnų, Ikiteisminio tyrimo įstaigų, Muitinės darbuotojų, Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos - nebuvo informuotos apie tokių akcijų orgnizavimą, planus ir dalyvius.

    Pareigūnus atstovaujančios profesinės sąjungos nėra niekam suteikusios įgaliojmų jų vardu daryti pareiškimus, derėtis ir imtis kitų priemonių neva ginant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, todėl bet kokie akcijos organizatorių pareiškimai, susiję su asocijuotos pareigūnų bendruomenės veikla, yra neetiški ir neprimtini.