Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas 42-osios sesijos metu priėmė Bendrą Komentarą (ang. – General Comment) dėl nediskriminavimo ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių srityje. Tai naujausias teisės į lygybę bei diskriminavimo draudimo išaiškinimas, pateiktas autoritetingos tarptautinės žmogaus teisių apsaugos institucijos.

    Socialinė diskriminacija iki šiol lieka aktualiu klausimu Lietuvos muitinės pareigūnams, kadangi muitinės statute įtvirtinta diskriminacinė pensijinių garantijų nuostata daliai muitinės pareigūnų. Visi statutiniai pareigūnai yra diskriminuojami ir skaičiuojant priedų už kvalifikacines kategorijas dydį.

   Pabrėždamas, kad "nediskriminavimas ir lygybė yra fundamentalūs tarptautinės žmogaus teisių teisės elementai...“, Komitetas apibendrino kitų tarptautinių institucijų bei atskirų valstybių standartus ir pateikė šiuolaikinį teisės į lygybę bei diskriminavimo draudimo supratimą, išeinantį už Tarptautinės ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių Pakto ribų.

   Tarp daugelio progresyvių Bendro Komentaro punktų norėtume pabrėžti šiuos:

- Patvirtinimas, kad kurstymas diskriminuoti ir persekioti taip pat yra diskriminavimas;

- Tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos sąvokų patvirtinimas;

- Pripažinimas, kad daugialypė/kumuliatyvinė diskriminacija "sukelia unikalias ir specifiškas pasekmes asmenims, todėl reikalauja ypatingo dėmesio ir žalos atlyginimo";

- Patvirtinimas, kad Valstybės narės privalo imtis pozityvių priemonių, tame tarpe įstatymų leidybos, kad užtikrintų, jog asmenys nėra nediskriminuojami privačiame sektoriuje;

- Priminimas, kad nacionalinė politika, įstatymų leidyba, strategijos ir planai privalo užtikrinti mechanizmus ir institucijas, kurios efektyviai nagrinėtų individualią ir sisteminę žalą, sukeliamą diskriminavimu;

- Patvirtinimas, kad Valstybės turi pozityvią pareigą vykdyti efektyvų monitoringą priemonių, skirtų užtikrinti lygybę bei nediskriminavimą.

   Ypatingą dėmesį norėtume atkreipti į Komiteto išaiškinimą, kad diskriminacijos prigimtis priklauso nuo konteksto ir kinta laikui bėgant, todėl siekiant apimti visas diskriminacijos formas reikalingas lankstus požiūris. Komitetas priminė, kad Paktą ratifikavusios valstybės įsipareigojo užtikrinti joje numatytų teisių įgyvendinimą nediskriminuojant dėl jokių priežąsčių (paryškinta ŽTSI), tame tarpe rasės, spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių ar kitų įsitikinimų, tautinės ar socialinės kilmės, nuosavybės, gimimo ar kito statuso (paryškinta ŽTSI).

   Komitetas pateikė pavyzdinį sąrašą draudžiamos diskriminacijos pagrindų, kuriuos apimtų sąvoka „kitas statusas“, tai neįgalumas, amžius, pilietybė (apimant ne piliečius, pvz. pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ar asmenis be pilietybės, darbininkus-imigrantus, prekybos žmonėmis aukas), vedybinis ir šeimyninis statusas, seksualinė orientacija bei lytinė tapatybė, sveikatos būklė, gyvenamoji vieta, ekonominė bei socialinė padėtis.

   Nebaigtiniai draudžiamos diskriminacijos pagrindai yra numatyti ir kitose tarptautinėse žmogaus teisių instrumentuose – pavyzdžiui, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių Pakte, Vaiko teisių Konvencijoje, bei kitų šalių teisės aktuose. Toks reguliavimas remiasi prielaida, kad teisės aktuose neįmanoma išvardinti visų genetinių ir socialinių žmonių savybių ir bruožų, dėl kurių jų žmogiškasis orumas gali būti pažemintas.

   Lietuvoje bandoma apibrėžti baigtinį draudžiamos diskriminacijos pagrindų sąrašą. Šiuo požiūriu LR Lygių galimybių įstatymas ne kartą buvo tobulinamas, išplečiant, po intensyvių diskusijų LR Seime ir už jo ribų, draudžiamos diskriminacijos sąrašą, tačiau visvien paliekant nuošalyje daugybę pagrindų, dėl kurių žmonės yra ar gali būti diskriminuojami.

   Pagal Įstatymą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nagrinėja gyventojų skundus dėl diskriminacijos tam tikrose srityse (darbo santykių, švietimo, paslaugų teikimo) šiais pagrindais: lyties, lytinės orientacijos, negalios, amžiaus, rasės, etninės priklausomybės, tautybės, religijos, tikėjimo, kalbos, kilmės, socialinės padėties, įsitikinimų ar pažiūrų (Įstatymas taip pat nustato baigtinį sąrašą išimčių kai skirtingas asmenų traktavimas nurodytais pagrindais nėra diskriminacinis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad asmens, kurio orumas yra pažemintas dėl, pavyzdžiui, jo turtinės padėties, sveikatos būklės ar atskirų fizinių bruožų, tokių kaip ūgis arba svoris, skundas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje nebus nagrinėjamas.

   Siekis įstatyme detaliai sureguliuoti diskriminacijos draudimą sąlygoja asmenų apsaugos nuo diskriminacijos fragmentiškumą ir nenuoseklumą. Paradoksalu, tačiau šis perteklinis teisinis reguliavimas sąlygoja, kad su asmenų diskrimivavimu kovoti skirtas Įstatymas pats tampa diskriminacinio pobūdžio. Laisvė nuo diskriminavimo yra universali pilietinė teisė, todėl ją ginant negali būti baigtinio draudžiamų pagrindų sąrašo ir, tuo pačiu, žmogiškųjų savybių ar bruožų hierarchijos.

VšĮ Žmogaus teisių stebėjimo institutas inf.