Tikriausiai daugelis stebisi socialdemokratų reitingais – kiek skandaliukų, o jų reitingai beveik nesvyruoja. Kas nutiko? Negi rinkėjai tapo cinikais? Ne, tai tiesiog rodo, kad skandalai kaip pagrindinis politinis įrankis jau prarado galią. Kodėl?

Priežastys akivaizdžios. Tiesiog jų tiek daug ir taip dažnai iškyla, kad poveikis išblanko. Jeigu prieš penkiolika metų viena kuri nors žiniasklaidos priemonė iškapstydavo kokį skandalą, jis tapdavo visuotinas, visi aptarinėdavo. Tačiau dabar jų tiek daug, kad žmonės prie jų priprato. Kaip pripranta, tarkime, prie cukraus. Rimtam smaližiui reikia daug šaukštelių į kavą pridėti, kad tikrai jis pajustų saldumą. Taip ir su skandalais – reikia labai rimto politiko nusižengimo ar net nusikaltimo, kad visuomenė kaip nors įvertintų. Tiesa, skandalų gausa gali duoti net priešingą rezultatą.

Visai neseniai žurnalas „Valstybė“ paskelbė labai įdomius „Vilmorus“ sociologinius tyrimus. Jie daug ką paaiškina. Aišku, tiems, kurie moka skaityti sociologinius duomenis.

Buvo užduotas labai įdomus klausimas, o ar tikrai ateis į rinkimus rinkėjai. Ir štai ką jis parodo, kad konservatorių elektoratas yra drausmingiausias. Net 70 procentų ruošiasi ateiti ir balsuoti. Tuo tarpu socialdemokratų – tik 50 procentų. Tai atsako į klausimą, kodėl socialdemokratai palyginti prastai pasirodė per Europarlamento rinkimus. Tiesiog jie patingėjo ateiti prie balsadėžių.

Tačiau dabar situacija kiek kita. Prieš metus buvo ramu, rinkėjų niekas nemobilizavo. Dabar virtinė skandalų. Kai kas mano, kad tai pakenks socialdemokratams. Taip, dalis jų rinkėjų nusisuks, tačiau didesnę dalį tikrai mobilizuos. Paradoksalu, tačiau socialdemokratams labiausiai pakenktų ramybė, tuomet jo rinkėjas patingės ateiti prie urnos. O kai verda skandalai, kai vis labiau viešoje erdvėje kalbama apie atakas prieš socialdemokratus, tai turi mobilizuoti jų rinkėjus.


Dar vienas įdomus klausimas rinkėjams – už ką balsuotų, jei jų pasirinka politinė jėga nedalyvautų rinkimuose. Ir čia pirmauja liberalai. Tai rodo, kad jie mažiausiai kelia alergiją. Toliau eina socialdemokratai, valstiečiai–žalieji, Darbo partija, „tvarkiečiai“, o tik po jų – konservatoriai. Tai rodo, kad ilgą laiką dalies konservatorių partijos lyderių vykdyta priešų ieškojimo, visuomenės pjudymo ir kiršinimo politika davė savo vaisių. Ši partija tapo viena nemėgiamiausių. Aišku, tokio taktikos šalininkai atsakys, kad taip jie mobilizuoja savo šalininkus. Tiesa, tačiau to yra per maža. Juk svarbu ne tik, kiek už partiją balsuoja. Svarbu, kaip seksis vienmandatėse apygardose. Ir šie sociologiniai duomenys rodo, kad liberalų kandidatams antrame ture bus lengviausiai surinkti paramą, o konservatoriams – bus labai sunku tai padaryti. Beje, tai matėme jau per praėjusius Seimo rinkimus. Antrame ture buvo pakankamai daug šios partijos kandidatų, tačiau jiems nesisekė. Dabartiniai sociologiniai tyrimai prognozuoja tą patį rezultatą. Akivaizdu, kad šios partijos vėikėjų patyčios socialiniuose tinkluose trukdo pasiekti geresnių rezultatų per rinkimus.

Dar vienas labai įdomus aspektas – buvo paprašyta partijų simpatikų apibūdinti kitas partijas įvairiais žvėreliais. Kaip žinia, vieni laikomi gerais, protingais, o kiti – blogais, kvailais. Ir štai ką parodė tyrimas: rinkėjai jau neapibūdina kitų partijų ypatingai blogais gyvūnėliais, tokiais kaip asilas ar hiena. Ką tai rodo: ogi tai, kad rinkėjams nusibodo rietenos. Neįkvepia partinių veikėjų karinga retorika. Ir tai paaiškina, kodėl tie, kurie mano, kad jų aštrios kalbos jiems pakels reitingus, velkasi pačioje apačioje. Ir tai yra puiku: jau nebe kandžiojimaisi žmonėms imponuoja. Jie nori daugiau iš politikų. O kas tai daugiau – tai padaryti darbai, tai kūryba. Tai labai rimtas signalas politikams daugiiau kalbėti apie savo darbus, o ne ieškoti krislo kito akyje. Geriausias pavyzdys yra liberalai. Jų reitingai kilo ne siekiant suniekinti, tarkime, konservatorius, ir taip patraukti jų elektorato dalį, bet visuomenei siūlant naujas idėjas, naujus kelius. Jei ši tendencija visuomenėje bus stipri, tai ir gali tapti labai stipriu postūmiu Lietuvos suklestėjimui. Ir kuo anksčiau tai supras partijų lyderiai, tuo bus geriau mums visiems.

V. Savukynas, lrt.lt