teisėjas A.CininasSkambios Lietuvos teismų savivaldos atstovų frazės apie augantį visuomenės pasitikėjimą teismais, greičiausiai, tėra tik nevykusi reklaminė akcija – per pastarąją savaitę mažiausiai dviejose bylose buvo paskelbti tokie nuosprendžiai, dėl kurių turėtų būti gėda visai teismų sistemai.

Skaitant nuosprendžio turinį, gėda už savo kolegų darbą – aibė klaidų, šį dokumentą sunku nuosprendžiu pavadinti“, – kritikuodamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, paskelbtą Trakų rajono mokytojo nužudymo byloje, aiškino Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas.

Jo teigimu, „Lietuvos Respublikos vardu“ priimtas nuosprendis surašytas nesilaikant elementarių valstybinės kalbos rašybos, skyrybos, asmenavimo taisyklių.

Teisėjas nevyniojo žodžių į vatą – dėl nužudymo nuteistiems pusbroliui ir pusseserei paskelbtu nuosprendžiu žlugdomas pasitikėjimas ne tik bylą išnagrinėjusiu bendrosios kompetencijos teismu, bet visa bendrosios kompetencijos teismų sistema.

Nors Trakų mokytojo žudikų byloje buvo pridaryta aibė klaidų, tačiau Vilniaus apygardos teismas jį bent surašė, tuo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Cininas (nuotr.), itin išgarsėjęs nagrinėdamas vadinamąją Kauno pedofilijos bylą ir pasisakymais apie teismų sistemą, nė nesivargino surašydamas nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje vilnietis Valentinas Jonikas buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtai veiklai vykdyti įmonių įsteigimo, paskelbė, kad apylinkės teismo teisėjo paskelbtas nuosprendis „negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu, ir tuo labiau teisingu“.


V. Joniko apeliacinį skundą išnagrinėjęs apygardos teismas nusprendė bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, pažymėdamas, jog prieš tai ją nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įstatymo reikalavimų neatitinka nei forma, nei turiniu“, – pabrėžiama nutartyje.

„Perkėlė“ 14 lapų iš kitos bylos

V. Jonikui prokurorų pateikti kaltinimai buvo susiję su cigarečių gabenimu į Londoną – legaliai įsigyti rūkalai buvo slepiami šildymo katiluose ir automobiliais vežami į Angliją. Taip buvo išvežta apie 2 mln. cigarečių.

Dėl to paties nusikaltimo anksčiau kitoje byloje buvo teisiamas ir jo bendru įvardytas Kęstutis Stankūnas – jam priimtas nuosprendis jau yra įsiteisėjęs.

Nors V. Jonikas dėl jam inkrimuotų veikų kaltės nepripažino, tačiau bylą išnagrinėjęs teisėjas A. Cininas nusprendė jį pripažinti kaltu – jam buvo skirta 19 500 Lt (150 MGL) dydžio bauda, be to, iš jo buvo priteistos išlaidos, susijusios su cigarečių saugojimu ir utilizavimu.

Šį nuosprendį apskundęs V. Jonikas įrodinėjo, kad yra nekaltas ir negalėjo būti nuteistas, nes esą jokių nusikalstamų veikų nepadarė. Tuo metu valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras teigė, jog vyras nuteistas pagrįstai ir nuosprendžio keisti nereikia.

Visgi, D. Kazlauskienės pirmininkaujama trijų teisėjų kolegija manė kitaip – apylinkės teismo „Lietuvos Respublikos vardu“ priimto nuosprendžio net negalima laikyti baigiamuoju bylos aktu.

Susipažinęs su byla teismas pastebėjo, kad net 14-a iš 16-os nuosprendžio puslapių yra nukopijuoti iš kitoje byloje (K. Stankūno) priimto nuosprendžio.

Pasak teismo, nuosprendyje teisėjai privalo ne tik išvardinti įrodymų šaltinius, bet turi pateikti byloje surinktų įrodymų analizę, jų vertinimą, nuosekliai išdėstyti ir atskleisti jų tarpusavio ryšį bei jais grįsti savo išvadas, tačiau apylinkės teismo priimtos „nuosprendžio dalys iš esmės absoliučiai nukopijuotos nuo kito nuosprendžio, nesistemiškai išvardijant įrodymų šaltinius ir cituojant tų šaltinių tekstą, tam tikrais atvejais kartojant tas pačias frazes“.

Nuosprendžio motyvuojamosios dalies iš esmės nėra, teismas tik cituoja teisės aktus ir išvardija, pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius yra kvalifikuoti V. Joniko veiksmai“, – Vilniaus apygardos teismas nepritarė tokiam nuosprendžio turiniui ir pabrėžė, jog jis kelia abejonių dėl šališkumo.

Pasak teismo, V. Jonikui paskelbto nuosprendžio aprašomoji dalis susideda iš 16 lapų, iš jų – net 14 lapų struktūra ir tekstu identiški K. Stankūnui paskelbtam nuosprendžiui.

Vilniaus apygardos teismo nutartyje esu kaltinamas tuo, kad nurašiau motyvus pats nuo savęs toje pačioje byloje“, – savo paskyroje socialiniame puslapyje rašo A. Cininas.

Jis DELFI nurodė, kad „antrasis nuosprendis buvo parašytas perkėlus motyvus iš kito nuosprendžio toje pačioje dviejų bendrininkų byloje“.

Suabejojo, ar nuosprendį rašė ir skaitė

Pabrėžtina, kad teismo nuosprendžio motyvavimas yra svarbus etapas surašant nuosprendį. Neretai nuo to, kaip gerai surašomi nuosprendžio motyvai, priklauso, ar nuosprendis bus įtikinamas, nekels abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo“, – nurodė apeliacinės instancijos teismas.

Be to, pasak teisėjų, A. Cininas nuosprendyje neatliko jokios įrodymų analizės, jų vertinimo, nenurodė motyvų ir t. t.

Toks nuosprendžio surašymo būdas, apeliacinės instancijos teismo manymu, ne tik kelia abejones objektyviu teismo nešališkumu, bet ir leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas ne tik nuosprendžio nesurašė, kaip to reikalauja įstatymai, bet galimai net atidžiai neskaitė, prieš pasirašydamas nuosprendyje, nukopijuoto teksto“, – pasak teismo, nukopijuotame nuosprendyje taip pat buvo padaryta klaidų, tačiau jos naujajame verdikte net nebuvo ištaisytos.

Maža to, pabrėžė Vilniaus apygardos teismas, apylinkės teismo nuosprendyje turėjo būti nurodyti V. Joniką charakterizuojantys duomenys, tačiau kažkodėl buvo parašyta K. Stankūno pavardė.

Pagal delfi.lt